Bažnyčios

Viešvilėje nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. 1863 m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia. 1992 m. buvo statoma nauja bažnyčia.

Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]

1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1929 m. įkurta parapija.

Bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. 1771 m. jai dovanoti 8 valakai žemės su Gikonių ir Janonių kaimais; paskirtas kunigas. Apie 1773 m. įsteigta parapija. 1794 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Paežerių seniūnas Rozalimo altarijai 1797 m. dovanojo valaką žemės. Nuo 1819 m. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Klebonas Titas Gedvila … [Skaityti toliau…]

Dvarininkas Vincas Pereščakas 1829 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Po 1905 m. kunigai atvykdavo pamaldų laikyti kas antrą ar trečią sekmadienį. 1934 m. paskirtas nuolatinis kunigas Martynas Venclova. Jis suremontavo bažnyčią, pastatė parapijos salę, sutvarkė ūkinius trobesius, vargonus. Nuo 1938 m. kuratu dirbęs Leonardas Barkauskas (1870–1952) 1950 m. buvo suimtas ir dingo be žinios. … [Skaityti toliau…]

Šančių kapinių koplyčioje XIX a. pab. – XX a. pradžioje pamaldas laikydavo Kauno kunigai. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Buvęs karinis sandėlis 1919 m. pertvarkytas į bažnyčią. Šančių parapija greitai plėtėsi, todėl kunigo Mamerto Lumbės rūpesčiu 1938 m. pastatyta ir pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia (pagal paprastintą archit. Algirdo Šalkauskio projektą). Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono … [Skaityti toliau…]

Vengerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai 1803 m. Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią; įsteigta parapija. Bažnyčią ir parapiją fundatoriai aprūpino žeme, pinigais. 1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rb). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902–1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti … [Skaityti toliau…]

Išlaužo dvaro rūmai ir 8 ha žemės 1926 m. paskirta kuriamai parapijai. Klebonas Vytautas Gurevičius bažnyčiai statyti rinko lėšas ir pats paaukojo apie 20 000 litų. Panaudojęs mūrinio dvaro rūmų sienas, 1933 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Jis ir vadovavo statybai, ir pats statė. Viename iš buvusio dvaro pastatų įrengė kleboniją, kitame – parapijos salę ir … [Skaityti toliau…]