Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]

Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota. Gyventojai 1893 m. prašė … [Skaityti toliau…]

Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

1602 m. grafas Zabiela pastatė bažnyčia, vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o valdovas Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. Ji buvo Alsėdžių, vėliau – Telšių parapijos filija. 1679–1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebonui. 1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė. … [Skaityti toliau…]

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Aleksoto tilto.

Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Debeikių koplyčioje 1769 m. leista laikyti pamaldas. Steigiamai parapijai dvaras paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2 400 sidabrinių rublių. 1799 m. pastatyta medinė bažnyčia (pašventinta 1801 m.). Joje buvo 3 altoriai. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1906–1913 m. klebono Povilo … [Skaityti toliau…]

Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas … [Skaityti toliau…]

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas. 1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 … [Skaityti toliau…]

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. … [Skaityti toliau…]

Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčia

Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.

Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Stačiatikis žemvaldys Šiš-Staveckis 1510 m. pastatė Surdegyje medinę cerkvelę. Apie 1550 m. suręstame mediniame name įkurtas Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynas. 1625–1636 m. pastatyta nauja mūrinė cerkvė ir vienuolynas. 1774 m. buvo 6 vienuoliai. Apie 1780 m. pastatyta katalikų koplyčia. Ji minima 1796 m. ir 1820 m. Prie stačiatikių vienuolyno 1807 m. pristatytas priestatas. Jame įrengta … [Skaityti toliau…]