Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia

Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozas Bridžius) įsteigė biblioteką – skaityklą. 1941 … [Skaityti toliau…]

Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota. Gyventojai 1893 m. prašė … [Skaityti toliau…]

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Aleksoto tilto.

Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]

Nemirų Šventosios Dvasios bažnyčia

Vilkaviškio vyskupas 1942 m. leido Nemiruose kurti parapiją. Kunigo Alekso Labanausko iniciatyva 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai trobesiai. Po klebono Prano Šukio mirties (1978) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.

Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Aukštadvaryje (1 km į šiaurę nuo Anciškio) 1744 m. minima koplyčia. Dvarininkai Adomas Kasakovskis ir Teresė Kasakovskienė 1783–1786 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1790 m. dovanojo 2 valakus žemės ir 2000 auksinų. Klebonas Juozapas Pikturna paskyrė bažnyčiai 10 000 auksinų. 1791 m. įkurta parapija. Bažnyčia buvo maža, turėjo 2 altorius, be lubų; 1810 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m. 1761 m. … [Skaityti toliau…]

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas. 1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 … [Skaityti toliau…]

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. … [Skaityti toliau…]

Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčia

Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.