Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis leido 1825 m. Dirvėnų dvare Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta ir fundatoriaus garbei pavadinta Juozapavu; buvo Raudėnų parapijos filija.
Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai … [Skaityti toliau…]
Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki … [Skaityti toliau…]
Labaukštus (Pašaltuonį) 1755 m. Andrius ir Felicija Jasenskiai dovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1756 m. dvarininkas Janavičius pastatė bažnyčią. Ji 1805 m. sudegė. Dėl 1806 m. nederliaus atstatinėti nepradėta. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vyskupas Motiejus Valančius, sužinojęs, kad bažnyčia neįrašyta į valstybės turtų inventorius, 1858 m. paskyrė kunigą. Bažnyčia suremontuota. Buvusi vienuolyno žemė … [Skaityti toliau…]
Gerdašiai ir kaimyniniai kaimai – Lipliūnai, Krivonys, Norkūnai, Butelizna – nuo seno, apie 100 metų, priklausė Leipalingio parapijai. Žmonėms į bažnyčią tekdavo eiti 16 ir daugiau kilometrų. Jie puoselėjo viltį turėti savo parapiją ir bažnyčią. Kun. B. Vaišnoras rašo, jog 1919m. jie siuntę Seinų vyskupui prašymą, kad čia įkurtų parapiją. Tam jie buvo paskyrę ir … [Skaityti toliau…]
Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1864 m. statyba uždrausta; pavyko gauti leidimą užbaigti bažnyčią. Ją 1918 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo … [Skaityti toliau…]
Ant dovanotos žemės Sapiegiškio dvare 1578 m. pastatyta Zapyškio bažnyčia. Jos fundatorius – to meto Zapyškio valdytojas, Naugarduko vaivada Povilas Sapiega. Senoji bažnyčia 1666 ir 1698 m. konsekruota (iki tol gerokai remontuota). 1667 m. minima parapinė mokykla. Iki 1794 m. Zapyškis priklausė Žemaičių vyskupijai. XVII a. pradžioje šiaurinėje pastato dalyje pristatyta nedidelė zakristija. 1744 ir … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino. Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. … [Skaityti toliau…]