Seniausia Lietuvos bažnyčia, minima 1320 ir 1387 m. Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta … [Skaityti toliau…]
Gelsodės kaimo valstiečiai 1911 m. kapinėms dovanojo žemės, o Beibelio užuežio gyventojas P. Paulauskas – sklypą bažnyčiai. 1912 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Luokės parapijos filija.
Žarėnuose bažnyčia greičiausiai statyta XVI a., kadangi Tarkvinijaus Pekulo vizitacijoje 1579 m. rašoma, kad Žarėnų bažnyčią aptarnavo Varnių klebonas M. Goslickis, ji buvo Varnių filija, pamokslai sakomi kas antrą sekmadienį. Ji XVI a. pabaigoje buvo apleista, neturėjo kunigo. 1626 m. įkurta parapija, jai skirta 30 valakų žemės, valdovas Zigmantas Vaza paskyrė bažnyčiai 30 valakų beneficiją. … [Skaityti toliau…]
Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas 1790 m. pastatė koplyčią. Kitas savininkas Antanas Rimkevičius 1840 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Ją 1860 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1880 m. pastatyta nauja klebonija. 1926 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės. Kunigo Petro Ulecko rūpesčiu 1936 m. išdažytas bažnyčios vidus.
Kiaukliuose XVI a. antrojoje pusėje buvo palivarkas, kuris priklausė Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui 1758 m. vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku. 1817 m. senoji bažnyčia buvo perstatyta. 1858 m. jai pakeisti sienojai. 1831 m. Kiauklių bažnyčia tapo filija. 1869 m. iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti … [Skaityti toliau…]
1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 … [Skaityti toliau…]
Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus. 1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]
Miroslavo parapija įkurta 1719 m. Jai skirti 8 kaimai. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. Antanas ir Teresė Važinskai 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią, įkūrė marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rb pašalpą) ir vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Daugailių bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tada pradėtos rašyti metrikų knygos). 1744 m. bažnyčia buvo Dusetų filija (pastatyta piliakalnyje). Ją aptarnavo vienuolis pranciškonas. Bažnyčia 1766 m. atstatyta. Į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. 1852 m. pastatyta nauja. Dusetų klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu 1883 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (miško medžiagos paaukojo Adomas Kviklys). … [Skaityti toliau…]
Buivydžiai 1673–1782 m. priklausė Mikališkių reguliariesiems atgailos kanauninkams. Vienuoliai čia pasistatė koplyčią ir joje laikė pamaldas. Nuo 1744 m. rašytos krikšto metrikų knygos. 1787 m. minima sena medinė, kiauru stogu, supuvusiais sienojais bažnyčia. Vilniaus maršalka Stanislovas Mykolas Radžiševskis apie 1790 m. pastatė medinę aštuoniakampę bažnyčią; įsteigta parapija. 1827 m. visi Buivydžių parapijos gyventojai kalbėjo lietuviškai, … [Skaityti toliau…]