1531 m. minima Kražių altarija Vaiguvoje, 1599 m. – Vaiguvos altarista. 1719 m. pastatyta bažnyčia. 1776 m. įkurta parapija. 1803-1804 m. pastatyta nauja, dvibokštė Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia su varpine ant stulpų. Jos statybą parėmė Žemaičių vyskupas St. J. Giedraitis. Iki šių dienų išliko liaudies meistro M. Butvilos statyta originali varpinė. 1804 m. Įsteigta … [Skaityti toliau…]
Lauko Soda iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. Varnių kanauninkai 1787 m. pastatė medinę bažnyčią. 1889 m. pastatyta dabartinė medinė. Iki 1936 m. ji buvo Žarėnų parapijos filija. Lauko Sodoje nuo 1965 m. klebonavo Juozapas Gasiūnas (1901–1989), 1941–1944 m. išgelbėjęs keletą žydų šeimų.
Tirkšlių bažnyčiai 1612 m. dovanota žemės. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. 1750 m. įsteigta parapinė mokykla. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Tirkšlių klebonas Petras Lukauskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Tobolską, nuo 1871 m. gyveno Kazanėje. 1936 m. liepos 1 d. bažnyčia sudegė. 1937-1939 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, … [Skaityti toliau…]
Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Vilniuje. 1988m. lapkričio 14d. Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius įsteigė naująją Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją, apimančią naujuosius miesto rajonus (Viršuliškes, Justiniškes, Pašilaičius ir Šeškinės dalį). 1990 m. rugpjūčio 16 d. pirmą kartą atkurtoje Lietuvos Respublikoje pradėti statyti parapijos namai ir koplyčia. 1991 m. liepos 12 d. pašventinta parapijos namų koplyčia. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Abraomas Voina tarp 1631 ir 1641 m. Šešuolių dvaro Zibalų palivarką dovanojo Šešuolių bažnyčiai. Zibaluose 1744 m. klebonas Kitkevičius pastatė koplyčią, kuri apie 1774 m. tapo filija. Parapija įkurta 1920 m. klebono Kazimiero Lajausko (g. 1892 m., lenkų nužudytas 1921 m.) rūpesčiu. Klebonas Bronius Bulika (1923–1988) 1950 m. nuteistas 10 m. ir ištremtas.
Kampiškiuose (buvęs kaimas Nemuno kairiajame krante) ir Šlienavos kaimo kapinėse XVIII a. ir XIX a. antrojoje pusėje stovėjo koplyčios. Nuo 1895 m. Šlienavos koplyčia neminima. Kampiškių koplyčia 1909 m. tapo parapine bažnyčia. Ja rūpinosi kunigas Juozapas Bridžius, Aukštosios Panemunės vikaras. Bažnyčia iš užlieto Kampiškių kaimo į Šlienavą perkelta 1959 m., prieš užtvenkiant Kauno marias.
Seniausia Lietuvos bažnyčia, minima 1320 ir 1387 m. Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta … [Skaityti toliau…]
Gelsodės kaimo valstiečiai 1911 m. kapinėms dovanojo žemės, o Beibelio užuežio gyventojas P. Paulauskas – sklypą bažnyčiai. 1912 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Luokės parapijos filija.