Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, Viktariškių palivarkas ir Pamerkio kaimas.
1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1897 m. patvirtintas jos padidinimo projektas. 1900 m. pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Ją 1930 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Įdomu tai, kad nors 1830 metais lietuviškos pamaldos liovėsi, tikėjimo bendruomenė išlaikė savo dvasią per kitas apeigas ir liaudies pamaldumą. Mūrinės bažnyčios statyba 1836–1837 metais rodo parapijos narių ryžtą turėti tvirtą ir garbingą vietą Dievo garbinimui. Jie ne tik aukojo pinigus, bet ir įdėjo savo rankų darbą, parodydami, kad tikėjimas yra bendruomenės pagrindas.
Kai 1900 metais pamaldos laikinai perkeltos į kapų koplyčią, tai nebuvo nuosmukis, o greičiau laikinai sustiprinta vieta apmąstymams apie amžinybę. Kapų koplyčia, nors ir mažesnė, tapo vieta, kur tikintieji galėjo artimiau susikvėpti su mirusiaisiais ir mąstyti apie Marijos paslaptį – perėjimą iš žemės į dangų. Tai liudija apie gilią vietos tikinčiųjų viltį.