Apie 1726 m. Gaureliuose pastatyta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. – koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. – aštuoniakampė koplyčia. Metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1815 m. Filialistas Konstantinas Piesliakas 1863 m. ištremtas į Sibirą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1917 m. vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Kunigas Antanas Kudirka iš prasiskolinusio dvaro apie 1918 m. nupirko bažnyčią ir kitus trobesius. 1919 m. įkurta parapija. 1944 m. bažnyčios sienoje pramuštos skylės, ji … [Skaityti toliau…]
Iki 1440 m. Zigmantas Kęstutaitis Rukainius paskyrė Vilniaus arkidiakonui (vyskupo padėjėjui). Vilniaus vyskupas Paulius Algimantas Alšėniškis Rukainiuose 1538 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkūrė parapiją. Bažnyčia žemės valdų neturėjo, kleboną išlaikė arkidiakonas. Parapija minima ir 1744 m. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sudegino bažnyčią ir keboniją. 1818–1823 m. bažnyčia atstatyta. … [Skaityti toliau…]
Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.
Manoma, kad koplyčia Salose jau buvo iki 1775 m. 1781 m. vienas grafų Morikonių pastatė bažnyčią (ar koplyčią). 1792 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, sena, dengta šiaudais, turėjo du altorius. Šventorius aptvertas statinių tvora (pamatai mūriniai). 1867 m. pristatytos dvi zakristijos, suremontuoti vargonai, pakabinti varpai. Pagal architekto Georgo Vernerio … [Skaityti toliau…]
Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Dauglaukyje.
Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia stovi Kolainiuose, antroji Užvenčio bažnyčia. Konsekruota 1997 m. spalio 12 d.
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. … [Skaityti toliau…]
1526 m. Joniškyje Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. 1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Parapijai priklausė Gurkos palivarkas, Gulbinų, Kužių, Mykolaičiūnų, Nociūnų, Raudoniškių kaimai. Iš bažnyčios 1679 m. buvo likę tik griuvėsiai, ją reikėjo restauruoti. Inžinierius Ustinas Golinevičius 1888 m. parengė mūrinės bažnyčios perstatymo projektą. Leidimo statyti … [Skaityti toliau…]
Telšių parapija įkurta 1536 m. Manoma, kad tada buvo pastatyta bažnyčia. Jai 1547 m. dovanotos 6 šeimynos ir 3 smuklės, 1612 m. – Eigirdžių kaimas. 1612 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčia 1700 m. atstatyta, 1788 m. perstatyta. Parapinės bažnyčios fundacinės pajamos 1803 m. paskirtos Varnių kunigų seminarijai. 1815 m. bažnyčia buvo begriūvanti ir dėl to … [Skaityti toliau…]