Viržuvėnai (taip iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Janapolė) 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1748 m. pastatyta bažnyčia. Jonas Domininkas Lopacinskis, 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu, Viržuvėnuose pasistatė rūmus ir čia gyveno. 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1774 m. įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės. 1887 m. leista perstatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko. 1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. 1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį … [Skaityti toliau…]
Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas M. Kęsgaila. … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia įkurta 1995 m. buvusiuose, nebaigtose statyti "Nuklono" kultūros namuose. Šiaulių vyskupija šį pastatą gavo veltui, iš miesto valdžios, bankrutavus "Nuklono" gamyklai. Miesto valdžia, nežinodama, ką daryti su nebaigtu statyti "Nuklono" pastatu, nusprendė bent laikinai juos perduoti bažnyčiai. Tas "laikinumas" užtruko daugiau nei dešimtmetį. Pirmoji bažnyčia – "Nuklono" kultūros namuose 2003 Vienuolika metų, nuo 1995 … [Skaityti toliau…]
Biliakiemio bažnyčia pastatyta 1940 m. Utenos klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu ir gyventojų lėšomis. Daugiausia aukojo: Teofilė Norkūnaitė (4000 litų), Adelė Jasudytė (4000), Benigna Trinkūnaitė (1500 litų). Nupirktame 6 ha sklype pagal inžinieriaus Prano Indriūno projektą 1937–1940 m. pastatyta bažnyčia (išleista 12 258 litai) ir ūkiniai pastatai. Pirmasis jos klebonas – J. Asminavičius. Nuo 1940 m. … [Skaityti toliau…]
Verkių dvaras 1387 m. paskirtas Vilniaus vyskupui. Vilniaus išvadavimui iš Rusijos okupacijos (1655–1661) atminti vyskupas Jurgis Bialozoras iš Verkių dvaro 1662 m. paskyrė 7 valakus žemės bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims. 1669 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, tarp Baltupių, Jeruzalės ir Trinapolio – medinės koplyčios. Įkurdinti dominikonai. 1701 m. įkurta Verkių parapija. Dvarininkų Mykolo Petrausko … [Skaityti toliau…]
Manoma, jog pirmoji medinė bažnyčia pastatyta apie 1484 m. Maišiagalos klebono Jurgio Paulavičiaus rūpesčiu. 1503 m. įsteigta parapija. Žygimantas Senasis 1507 m. leido Paberžėje įsteigti smuklę ir jos pajamas skirti bažnyčios išlaikymui. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Iki 1676 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1759 m. atstatyta … [Skaityti toliau…]
Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas savo Smalvų pastatytai bažnyčiai 1598 m. paskyrė Jurgiškių sklypą, Bagdoniškės ir Pieviškės kaimus. 1600 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Jiems atiduota ir bažnyčia. Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis 1674 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. 1750 m. įkurta parapija. 1766 m. bažnyčia perstatyta. 1804 … [Skaityti toliau…]
Plutiškėse 1791 m. pastatyta koplyčia. Ji 1801 m. tapo Prienų parapijos filija. Klebonas Simonas Mackevičius 1839 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1841 m. konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis. Po 1863 m. Plutiškių administratoriumi buvo kunigas Motiejus Brundza (1824–1870), spaudos draudimo laikais populiaraus „Lementoriaus" (išspausdintas 1859 m.) autorius; palaidotas Plutiškių kapinėse. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]