Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.
Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas M. Kęsgaila. Ji turėjo nuolatinį kunigą. 1617–1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Zigmantas Vaza jos išlaikymui 1617 m. skyrė 72 valakus žemės. 1625 m. ant bažnyčios sienos pritvirtintas saulės laikrodis. 1655 m. bažnyčia apdegė. Klebonui 1676 m. nurodyta ją restauruoti.
Įdomu tai, kad šventovės viduje esantys altoriai yra išdėstyti taip, jog atitiktų senąsias liturgines tradicijas, nukreipiančias maldininkų žvilgsnį į rytus, kur kyla saulė. Tai primena Kristaus prisikėlimo šviesą. Bažnyčios sienos per šimtmečius sugėrė tūkstančių žmonių maldas, todėl čia tvyro ypatinga ramybė. Katedros architektūriniai sprendimai, ypač aukšti skliautai, sukuria akustiką, kuri balsą paverčia galingu maldos įrankiu. Be to, šventovės globėjai šventieji Petras ir Paulius simbolizuoja tikėjimo tvirtumą bei uolumą skelbiant Evangeliją. Ši vieta nėra vien tik pastatas iš akmens, tai gyvas tikėjimo liudijimas, kuris per amžius išliko svarbiu dvasiniu centru, vienijančiu bendruomenę ir suteikiančiu paguodą kiekvienam ieškančiam ramybės. Tai tikras architektūrinis lobis, kurį verta pažinti ne tik per istorijos vadovėlius, bet ir per asmeninį apsilankymą.