Pirmąją medinę bažnyčią 1644 m. pastatė Stanislovas Vaina (buvo Plungės parapijos filija). Jai dovanota 15 valakų žemės. 1750 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1790 m. – mūrinė klebonija. 1776 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. įsteigta altarija. Kulių bažnyčia garsėjo Švč. Marijos paveikslu (įsigytas iki 1693 m.). Parapijiečiai manė jį esant … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią Batakiuose 1509 m. pastatė Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila. Jai paskirtas Pilsūdų kaimas. 1614 m. pastatyta nauja medinė, 1776 m. – trečioji bažnyčia. 1820 m. jai priklausė Jakštų, Nosaičių, Panykštelių, Pilsūdų kaimai, Paančio palivarkas. 1888 m. apmūrytas šventorius, bažnyčia remontuota, įdėtos naujos lubos. 1908–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Bažnyčia 1970 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią 1509 m. pastatė Žemaičių seniūnas Mikalojus Kęsgaila. Jis 1509 m. gegužės 21 d. donacijos akte pasižada amžiams Švėkšnos bažnyčiai skirti iš Švėkšnos dvaro žemės tiek, kiek reikia 40-čiai statinių kviečių apsėti, 10 šeimų su jų turimomis žemėmis, tris dvaro karčiamas, esančias Švėkšnoje, su teise savo reikalams virti alų ir midų be to … [Skaityti toliau…]
Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 metų esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per … [Skaityti toliau…]
Šeduvos seniūnijos inventoriuje 1645 m. minima Smilgių bažnyčia ir 2 valakai klebonijos žemės. 1655 m. bažnyčiai dovanotas Gikonių kaimas su 17 valakų ir Čelkių kaimas su 6 valakais žemės. 1677 m. bažnyčiai dar priklausė Matarakų kaimas. Kunigo Jurgio Jakševičiaus rūpesčiu 1690 m. bažnyčia perstatyta. 1761 m. ji buvo sena ir netinkama naudoti. Klebonas Antanas Vaitelis, … [Skaityti toliau…]
Paštuva 1643–1842 m. priklausė Kauno vienuolėms benediktinėms. Greičiausiai tada buvo pastatyta ir koplyčia. Jai 1754 m. paskelbti atlaidai. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1923 m.
Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės. 1600 m. dar duota 12. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas. 1674 m. minima apleista medinė bažnyčia. 1736 m. pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia. 1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas … [Skaityti toliau…]
Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė 1696 m. pastatė medinę bažnyčią. Įkurdinti vienuoliai dominikonai. Vienuolynui 1696 m. paskirti Didžiosios ir Mažosios Kuosinės palivarkai, 1704 m. – Juozapinės palivarkas Lavoriškių parapijoje, 1715 m. – Šiulgų kaimas. 1767–1789 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (projektavo ir statė architektas Tomas Ruselis). Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta. Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) … [Skaityti toliau…]
Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas. 1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. … [Skaityti toliau…]