Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Žemaičių kaštelionas Adolfas Lackis 1639 m. Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą; įkurta parapija. Vėlesni Lapių savininkai bažnyčios nerėmė. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija. 1755 m. atimtas ir Masteikių kaimas. 1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Kunigas … [Skaityti toliau…]

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. Bažnyčia liko Merkinės filija. 1835 m. bažnyčia atnaujinta. 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė. 1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje, Marcinkonyse nuo 1896 m.) pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką … [Skaityti toliau…]

Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]

Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.

Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia

Kunigaikščio Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 d. pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta, buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija.

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia

Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. Prie jo veikė 5 klasių mokykla. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1803 m. pastatytas naujas mokyklos pastatas (1828 m. mokykloje mokėsi 110 mokinių). Vienuolynui 1804 m. priklausė 8 kaimai. 1839 m. pijorų mokykla pertvarkyta į apskrities bajorų mokyklą. 1845 m. … [Skaityti toliau…]

Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1630 m., nors dar 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Katalikus globojo Žemaičių seniūnas Liackis. Vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė. Dvarininkas pastatė kitą, didesnę, ir pakvietė 2 kunigus. Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m. Bažnyčia 1783 … [Skaityti toliau…]

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota. … [Skaityti toliau…]

Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 m. Mikalojus Žakas pastatė naują bažnyčią. XVIII a. antrojoje pusėje minima parapinė mokykla. 1847 m. parengtas dabartinės mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 m. projektas patvirtintas, leista statyti bažnyčią. Ji Viktoro Lupeikos, Širvintose klebonavusio … [Skaityti toliau…]