Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta medinė bažnyčia, Zapyškio parapijos filija. 1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius rado apgriuvusią bažnyčią. Jis gavo leidimą ją remontuoti, bet 1883 m. pastatė naują dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Kunigas Feliksas Martišius 1910 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką – skaityklą, pastatė parapijos salę. … [Skaityti toliau…]
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota. 1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. … [Skaityti toliau…]
Prie Sasnos kranto esančiuose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji itin buvo reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas. Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą … [Skaityti toliau…]
Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kasakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Ta proga statytojo brolio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kasakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti … [Skaityti toliau…]
1992 m. įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus ir dailininko A. Skiesgelio projektą.
Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino reguliariuosius atgailos kanauninkus. Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas. Prie bažnyčios veikė Šv. Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj Swentaj karunką”. … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m. apgriauta. Suremontuota apie 1680 m. 1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos … [Skaityti toliau…]
Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis 1829 m. prie Miškių kaimo pastatė mūrinę bažnyčią. 1858 m. padidinta; tapo Šeduvos parapijos filija. 1906 m. patvirtintas zakristijos ir koplyčios priestatų projektas. Jie pastatyti 1909 m., atnaujinti altorių paveikslai. 1939 m. išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią remontavo klebonas Pranciškus Masilionis. Sidabrave 1967–1977 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]
Kvetkų filija minima 1744 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose 1770 m. įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 m. įsteigta parapija. Pranciškus Kamarauskas 1772 m. pastatė bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Feliksas Jonas Tovianskis. 1848 m. pastatyta klebonija, 1884 m. – kitas parapijos gyvenamasis namas. 1875 m. bažnyčia padidinta. 1880 m. pastatyta nauja mūrinė varpinė. Per … [Skaityti toliau…]