1812 m. pastatyta Žilinų dvaro koplyčia. 1862 m. atnaujinta. 1908 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1924 m. įkurta parapija, paskirtas klebonas Kazimieras Meškėnas. 1927 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Galutinai įrengta ir dekoruota klebonų Česlovo Krivaičio ir P. Barčinsko po Antrojo pasaulinio karo. Petras Liutkus (g. 1904 m.), Žilinuose klebonavęs 1934–1944 m., Kirdeikiuose … [Skaityti toliau…]
Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Ramučiuose, Šilutės raj. Pastatyta 1929 m.
Gardamo koplyčia minima 1636 ir 1688 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu 1706 m. pastatyta bažnyčia. Ji buvo Žemaičių Naumiesčio parapijos filija. 1806 m. bažnyčioje nebuvo liturginių reikmenų, suolų. 1908–1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradžios mokykla. 1911 m. perstatytas bažnyčios bokštas. 1913 m. balandžio 25 d. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina koplyčia. 1922 m. pradėta vežti akmenis … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia stovi Vilniaus rytuose, Naujojoje Vilnioje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.
Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta. Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį … [Skaityti toliau…]
Jašiūnų altarijai 1515 m. paskirta žemės su 4 valstiečiais. Nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams. Katalikų bažnyčią 1640 m. apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Ją XVIII a. pradžioje sudegino Švedijos kariuomenė. 1744 m. bažnyčia neminima. 1767 m. minima Rūdninkų filija. Vėliau bažnyčia sunyko. 1830 m. įrengta koplyčia. Jašiūnuose 1864 m. gyveno Jašiūnų dvaro … [Skaityti toliau…]
Stemplių dvaro salėje įrengus altorių 1934 m. pirmąkart laikytos šv. Mišios. Kunigas atvažiuodavo kas trečią sekmadienį. 1937 m. Stemplių kaimo gyventojai Bronislava Žiogaitė ir jos sesuo Amelija ir Antanas Žąsyčiai dovanojo kelis hektarus žemės bažnyčiai, klebonijai pastatyti ir kapinėms įrengti Stemplių kaime. Gavęs vyskupo sutikimą, kun. A. Baltinis pradėjo statyti šv. Aloyzo bažnyčią, tą darbą … [Skaityti toliau…]
1622 m. minimas Ceikinių evangelikų reformatų kunigas. 1700 m. reformatų bažnyčios nebuvo. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1675 m. Mikalojus Šmigelskis 1773 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1921 m. įsteigta parapija. XX a. pradžioje klebonavęs Ignotas Šopara (1864–1931) ragino jaunimą mokytis, ugdė tautinę sąmonę. Jis buvo skundžiamas valdžiai, 1911 m. teisiamas. Lenkijos okupacijos metais veikė … [Skaityti toliau…]
Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta medinė bažnyčia, Zapyškio parapijos filija. 1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius rado apgriuvusią bažnyčią. Jis gavo leidimą ją remontuoti, bet 1883 m. pastatė naują dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Kunigas Feliksas Martišius 1910 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką – skaityklą, pastatė parapijos salę. … [Skaityti toliau…]
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota. 1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. … [Skaityti toliau…]