1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.
Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]
Kaune jau 1550 m. pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 m., parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 m. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf, vėliau kunigas Oderborn (ar Oldenborn). Kiek ilgai jie tarnavo, nėra aišku. Žinoma tik, kad 1577 m. pamaldos vyko pirmojoje … [Skaityti toliau…]
1991 m. birželio 4 d. prasidėjo bažnyčios statybos. 1991 m. spalio mėn. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Vidaus statybos darbai galutinai baigti 1996 m. pavasarį, o bažnyčia pašventinta tų pačių metų rugpjūčio 15 d. 1997 m. bažnyčios vidų papuošė liaudies meistro Henriko Ratauto medžio drožiniai. Bažnyčioje sumontuoti iš Anglijos atvežti 1939 m. gamybos … [Skaityti toliau…]
1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. … [Skaityti toliau…]
Rokiškio grafas Jonas Pšezdeckis 1908 m. prašė leidimo mūriniame Lukštų palivarko spirito varyklos pastate įrengti koplyčią ir skirti kunigą. Rengiant projektą paaiškėjo, kad sienos per silpnos ir netinkamos koplyčiai. Parengtas naujas koplyčios projektas, 1911 m. ji pradėta statyti. J. Pšezdeckis 1910 m. bažnyčiai skyrė 15 ha žemės, gyvenamąjį namą (klebonijai), klojimą (jame įrengta laikina bažnyčia). … [Skaityti toliau…]
Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad XVII a. pabaigoje Daujėnų kapinėse buvo pastatyta medinė koplyčia (ji buvo ir 1750 m.). Į ją laikyti pamaldų vykdavo Krinčino kunigai. Krinčino klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu 1794–1803 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia. Vėliau klebono Juozapo Kubilinsko iniciatyva medinės lubos pakeistos mūriniais skliautais. 1894 m. pastatyta medinė klebonija. Nuolatinis kunigas čia apsigyveno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1640 m. Metrikų knygos rašytos nuo 1642 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1701 m. Jai 1709 m. dovanota 1,5 valako žemės. 1744 m. buvo vėl statoma nauja bažnyčia, kuri 1806 m. buvo sena ir griūvanti (dalis bažnyčios ir bokštai buvę neseniai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais). Nuo XIX a. pradžios veikė … [Skaityti toliau…]
1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1834 m. sudegė. Gižų dvaro savininkai 1847–1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. Klebonas Lukas Staugaitis (1838–1913), (mirė Gižuose) 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, kuris įsteigė biblioteką – skaityklą, 1910 m. surengė viešą lietuvišką vakarą su vaidinimu. L. … [Skaityti toliau…]