Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia

Apie 1620 m. Martynas Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė. 1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. … [Skaityti toliau…]

Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Daunorių ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39,3 ha žemes. 1926 m. pastatyta koplyčia. 1933–1934 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia iki Antrojo pasaulinio karo vadinta koplyčia. Statyba rūpinosi paskirtas filijos rektorius Titas Vinkšnelis (1904–1982), (1949–1956 m. tremtinys). Jis pastatė ir kleboniją.

Riešės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Riešės palivarką su bravoru 1500 m. atidavė Vilniaus kapitulai. Manoma, kad medinę koplyčią Riešėje XVI a. pradžioje pastatė kunigas Martynas iš Dušnikų. XVII a. pabaigoje koplyčią pastatė kapitula. Manoma, kad ji sunyko arba sudegė XVIII a. pradžioje (1744 m. neminima). Kazimieras Pliateris Kalno Riešės dvare 1776 m. pastatė koplyčią. Pamaldų … [Skaityti toliau…]

Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia

Justinas Parapijanavičius 1771 m. pastatė medinę bažnyčią, 1791 m. – kleboniją; įsteigta parapija. Bažnyčiai jis dovanojo 39 margus žemės. 1890 m. pristatytas bokštelis, įrengti 9 registrų vargonai. 1854–1863 m. veikė parapinė mokykla. Panemunėlyje 1872–1908 m. klebonavo Jonas Katelė (1831–1908; palaidotas Panemunėlyje). Jis kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, parūpindavo joms inventorių, mokomųjų priemonių, mokė, konsultavo daraktorius … [Skaityti toliau…]

Vilkyčių Šv. Brunono bažnyčia

Vilkyčių Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia stovi Vilkyčiuose. Vilkyčiai (vok. Wilkieten) – gyvenvietė Šilutės rajone, prie kelio Klaipėda–Šilutė ir geležinkelio Klaipėda-Pagėgiai; vieškeliai į Švėkšną ir Lankupius. Šiaurės vakariniu pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kair. intakas). Vilkyčiai Ribojasi su Pangirių, Kebelių, Sakūtėlių, Lankupių (Šilutės raj.), Daugmantų bei Šilininkų (abu Klaipėdos raj.) kaimais.

Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia

Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčia stovi Kaune, Dainavos mikrorajone. Parapija įsteigta 1998 m. balandžio 28 d. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu Nr. 773 atskyrus dalį Šv. Antano parapijos teritorijos. Iš pradžių parapija naudojo Kauno Dainavos vidurinės mokyklos patalpas. 1999 m. kovo 5 d. Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos patvirtinto bažnyčios projekto autoriai – architektai Algimantas … [Skaityti toliau…]

Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Gedeonas Rajeckis iki 1516 m. pastatė bažnyčią. Ji XVI a. pabaigoje atiteko evangelikams reformatams. XVII a. antrojoje pusėje sunyko. Žemaičių kaštelionienės Marijos Rachelės Gorskienės lėšomis 1742 m. pastatyta eglinių rąstų bažnyčia su 2 bokšteliais ir 2 zakristijomis. 1788 m. įkurta parapija, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1843 m. bažnyčiai duota 40 dešimtinių žemės. Klebono Juozapo Kuzmicko … [Skaityti toliau…]

Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Surviliškio dvaras 1505 m. dovanotas Žemaičių vyskupui. Tarp 1592 ir 1597 m. Surviliškyje buvo bažnyčia. Jai 1638 m. dovanotas Bučionių kaimas. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Klebono Juozapo Žibarto rūpesčiu 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Kunigas Leopoldas Urbanavičius apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 1865 m. ištremtas į Tomsko guberniją. F. Semelevičiaus, klebonavusio Surviliškyje 1863–1891 m., … [Skaityti toliau…]

Gasčiūnų Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Gasčiūnuose XVII a. pastatyta medinė koplyčia. Iki 1786 m. ji atstatyta, 1902 m. paskirtas kunigas, koplyčia tapo filija. Kauno gubernatorius 1903 m. neleido laikyti pamaldų ir gyventi kunigui. Šis draudimas 1904 m. panaikintas. 1909 m. įsigytas varpas, įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla. Klebono Flavijaus Žilinsko rūpesčiu bažnyčia 1931 m. padidinta ir pašventinta.

Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Pirmąją bažnyčią Lioliuose pastatė ir aprūpino 1522 m. Mykolas Viekavičius. Kiek vėliau Stanevičius bažnyčios žemes padidino iki 12 valakų. XVI a. antrojoje pusėje – 1628 m. bažnyčią buvo pasisavinę evangelikai reformatai. 1748 m. minima sena bažnyčia. Prie jos tada veikė Švč. Mergelės Marijos Vaduotojos brolija. 1768 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 m. priklausė … [Skaityti toliau…]