Bažnyčios

Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia. 1832 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Jam iki tol … [Skaityti toliau…]

1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1838 m. … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1560 m. kapinėse. Jai 1570 m. skirti Ivaškevičių (vėliau Pudziškės) ir Šadžiūnų kaimai (14 valakų). 1570 m. minima parapinė mokykla. 1652 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1760 m. – kita. Jai 1774 m. pristatyti 2 bokštai. 1870 m. bažnyčia uždaryta (1874 m. nugriauta), pastatyta laikina. 1886 m. sudegė ir vėl pastatyta … [Skaityti toliau…]

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.

Mažųjų Dirvėnų valsčiaus 1635 m. inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. pastatyta nauja, įkurta parapija. Ona Pacaitė-Važinskienė bažnyčiai dovanojo 71 valaką žemės su žmonėmis. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia. Laižuvos parapijai Kazimieras Klimavičius 1767 m. išleido lietuvišką katekizmą. Apie 1876 m. klebonu paskirtas Antanas Vienažindys (1841–1892; palaidotas Laižuvos kapinėse) su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856–1933) ir … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1635 m. Inventoriuje nurodyta 1642 m. veikianti medinė bažnyčia ir statoma mūrinė. Ji 1674–1677 m. dar nebuvo pastatyta. Karališkasis rotmistras Kazimieras Zaviša su žmona Kristina Mlečkaite XVII a. pabaigoje įrengė altariją. Bažnyčioje pamaldas XVIII a. laikydavo Kėdainių misijos jėzuitai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Bažnyčios inventoriuje 1807 m. minimi 7 registrų … [Skaityti toliau…]

Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba. 1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.

Geidžių Šv. Onos bažnyčia stovi Geidžių kaime.

Vilūnuose 1810 m. Tadas Orvidas pastatė akmenų mūro unitų bažnyčią. 1822 m. valdžia uždraudė Vilūnuose gyventi unitų dvasininkui, nes netoliese, Kruonyje, buvo stačiatikių cerkvė. 1839 m. panaikinus bažnytinę uniją, bažnyčia perduota stačiatikių dvasininkijai, kuri čia įrengė cerkvę. Tik 1922 m. bažnyčia atiduota katalikams. 1923 m. įkurta parapija. Pirmojo klebono Juozapo Pužyckio rūpesčiu cerkvė pertvarkyta į … [Skaityti toliau…]

Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta ir neprižiūrima sunyko. Apie 1590 m. karalienė Ona Jogailaitė Batorienė rėmė katalikų bažnyčios atstatymą ir 1648 m. pastatyta nauja bažnyčia senosios vietoje, o 1671 m. pašventinta. Nuo 1613 m. Gargždų bažnyčia tapo parapijinė. Iki tol ji buvo … [Skaityti toliau…]

1779 m. Šilų dvaro savininkas Franckevičius (Pronskevičius) pastatė medinę bažnytėlę. 1906–1909 m. klebonas Juozapas Stonis, remiamas parapijiečių, pastatė mūrinę bažnyčią. Darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Senoji bažnyčia nugriauta, iš jos medžiagos pastatyta prieglauda. Dvarininkai Kulviečiai dovanojo bažnyčiai 10 dešimtinių žemės. Vėliau Hiliarijonas Dilkevičius – 11 ha Šilagalio kaime. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą klebono J. Stonio … [Skaityti toliau…]