Al-Anfal yra aštuntoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, ir turinti 75 eilutes. Pavadinimas reiškia „Grobis“ arba „Karo laimikis“. Šis pavadinimas susijęs su pagrindine temos ašimi – pasakojimu apie Badrų mūšį, vykusį 624 metais, kuris buvo pirmasis didelis ir lemiamas musulmonų bendruomenės susidūrimas su Mekos kariauna. Sura rodo ankstyvą musulmonų kovų etapą, kai iš nedidelės ir … [Skaityti toliau…]
An-Naḥl yra 16-oji Korano sura, turinti 128 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Bitės“, nes vienoje eilutėje (68-ajame ajate) minimos bitės, kurioms Dievas nurodo instinktyviai statyti korį ir gaminti medų. Šis pavadinimas simbolizuoja visos suros esmę – Dievo kūrinijos harmoniją, apvaizdą ir žmogaus pareigą būti dėkingam Kūrėjui. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]
An-Naml yra 27-oji Korano sura, turinti 93 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Skruzdėlės“, nes 18-ajame ajate pasakojama istorija apie pranašą Saliamoną (Sulaymāną) ir skruzdėlių gentį, kurią jis suprato ir apsaugojo. Šis epizodas tapo vienu iš labiausiai žinomų Korano pasakojimų apie išmintį, bendravimą su kūrinija ir teisingą valdžią. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar gyveno … [Skaityti toliau…]
Sura Quraish (arab. قُرَيْش, liet. Quraišas) yra 106-oji sura Korane, priklausanti Mekos laikotarpio surai. Tai viena iš trumpųjų surelių, turinti vos keturias eilutes, tačiau jos prasmė yra labai aiški ir simboliška. Pavadinimas kildinamas iš Quraišo genties, kuri gyveno Mekos mieste ir buvo atsakinga už prekybą bei miesto saugumą. Sura primena Kuirašo genties nariams apie Dievo … [Skaityti toliau…]
Sūra Muhammad – tai keturiasdešimt septintas Korano skyrius, turintis trisdešimt aštuonias eilutes. Ji priskiriama mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo persikėlusi iš Mekos į Mediną ir turėjo kur kas sudėtingesnių iššūkių: politinių, karinių ir socialinių. Šiame kontekste Dievo žodis kreipiamas į bendruomenę, kuri turėjo ne tik patikėti naujuoju tikėjimu, bet ir jį ginti, palaikyti, … [Skaityti toliau…]
At-Taghabun yra šešiasdešimt ketvirtoji Korano sura, turinti aštuoniolika eilučių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia „apsikeitimas nuostoliais“ arba „diena, kai paaiškės tikrieji pralaimėtojai“. Žodis kyla iš šaknies g-b-n, reiškiančios apgavystę, klaidą ar nuostolį. Ši sąvoka simbolizuoja Paskutinio teismo dieną, kai atsivers tikrasis žmonių dvasinis stovis – vieni supras, kad laimėjo amžinąjį atlygį, o kiti suvoks, jog … [Skaityti toliau…]
At-Takwir yra aštuoniasdešimt pirmoji Korano sura, turinti dvidešimt devynias eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Suvyniojimas“ arba „Saulės užtemimas“, nes pirmoje eilutėje aprašoma, kaip Paskutinio teismo dieną saulė bus „suvyniota“ – tarsi jos šviesa būtų užgesinta. Tai viena iš mekiečių surų, apreikštų ankstyvuoju laikotarpiu, kai pranašas Muhammedas dar gyveno Mekoje ir skelbė apie būsimą teismą, tikėjimo grynumą … [Skaityti toliau…]
At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
Az-Zalzala – tai 99-oji Korano sura, pavadinimu reiškianti „Žemės drebėjimas“. Ji priklauso mekiečių laikotarpiui, nors kai kurie komentatoriai mano, kad ji buvo apreikšta Medinoje. Sura labai trumpa – vos aštuonios eilutės, tačiau jos turinys itin stiprus ir paveikus. Tai viena iš tų surų, kuriose aprašoma Paskutinio teismo diena, kai visa kūrinija reaguos į Dievo valią. … [Skaityti toliau…]
Az-Zukhruf – tai 43-oji Korano sura, kurios pavadinimas reiškia „Auksiniai papuošalai“ arba „Puošnumas“. Sura Az-Zukhruf („Auksiniai papuošalai“) sudaryta iš 89 eilučių (ajų). Ji priskiriama mekiečių laikotarpiui ir priklauso teminėms surų grupėms, kurios išryškina žmogaus polinkį į pasaulietinį blizgesį, priešpastatant jį dvasinei tiesai. Šioje suroje pasakojama apie tai, kaip žmonės apsigavo dėl turto, garbės ir statuso, … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]