„Spiritus Paraclitus“ – tai popiežiaus Benedikto XV enciklika, paskelbta 1920 m. rugsėjo 15 d., minint Šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukaktį. Ši enciklika skirta Šventojo Rašto autoritetui, aiškinimui ir gynybai, ypač atsakant į to meto kritinę biblinę analizę, kuri dažnai kėlė abejonių dėl Rašto įkvėptumo ir neklaidingumo. Enciklikos „Spiritus Paraclitus“ pavadinimas lotyniškai reiškia „Dvasia Guodėja“. … [Skaityti toliau…]
„Divino Afflante Spiritu“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1943 m. rugsėjo 30 d., per Šv. Jeronimo minėjimą. Ji laikoma lūžio tašku katalikiškame Biblijos aiškinime, nes atvėrė duris šiuolaikinei, moksliniais principais pagrįstai, bet tikėjimui paklusniai Biblijos studijai. Pavadinimas „Divino Afflante Spiritu“ reiškia „Dieviškosios dvasios įkvėptas“. Encikliką paskelbė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo Antrojo pasaulinio … [Skaityti toliau…]
Encikliką Iucunda sane („Iš tiesų džiugu“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. kovo 12 d., pažymėdamas 1300 metų sukaktį nuo šv. Grigaliaus Didžiojo išrinkimo popiežiumi (590 m.). Ši enciklika nėra tik istorinės atminties gestas – tai apmąstymas apie Bažnyčios ganytojo pareigas, liturginio gyvenimo svarbą, pastoracijos kryptį ir atsaką į šiuolaikinius iššūkius. Pijus X šv. Grigalių … [Skaityti toliau…]
Il fermo proposito, tai popiežiaus Pijaus X enciklika apie Katalikų veiklą Italijoje, paskelbta 1905 m. birželio 11 d. per Sekmines. Encikliką paskelbė popiežius Pijus X (Giuseppe Sarto), einantis pontifikato pareigas nuo 1903 m. Nors oficialaus lietuviško vertimo nėra, enciklikos pavadinimas dažnai verčiamas kaip „Tvirtas pasiryžimas“. Kiti galimi variantai: „Tvirtas apsisprendimas“, „Tvirtas ketinimas“. Enciklika buvo atsakas … [Skaityti toliau…]
Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]
Viešpatie Dieve, laimink Lietuvą ir musTiesos kely.Jėzau, Tavo šviesaMus išgelbės nuo tamsos,Melas niekad nepakeis tiesos.Lietuva bus laisva,Jei mes būsim Tavyje,Nes Tu pats, Dieve, Laisvė esi. Giesmėje „Viešpatie Dieve, laimink Lietuvą ir mus“ iš Romo Kaulinio kūrybos išreiškiama malda už Lietuvą ir jos žmones, kviečiant Dievą laiminti ir vesti tiesos keliu. Jėzaus šviesa yra pabrėžiama kaip … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Didysis grimoaras – okultinis rankraštis, kuris nuo XVIII amžiaus tapo vienu labiausiai aptarinėjamų ir mistifikuotų magijos tekstų Europoje. Originalo kalba jis vadinamas Le Grand Grimoire, o kai kuriose versijose – Le Dragon Rouge, t. y. „Raudonasis drakonas“. Taip pat egzistuoja retesni pavadinimų variantai, tokie kaip Le Véritable Dragon Rouge („Tikrasis Raudonasis drakonas“), Le Grand Dragon … [Skaityti toliau…]
An-Nisā – ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, todėl joje dominuoja socialinės, teisinės ir bendruomeninės temos. Pavadinimas reiškia „Moterys“, nes didelė dalis teksto skirta moterų teisėms, šeimos santykiams, santuokai, paveldėjimui ir visuomenės struktūrai. Tai viena iš ilgiausių surų – 176 eilutės, turinčios tiek teologinį, tiek socialinį svorį. Ji laikoma viena iš trijų pagrindinių surų, kurios … [Skaityti toliau…]
Sura Maryam yra devynioliktoji Korano dalis, priklausanti mekinio laikotarpio apreiškimams. Tai reiškia, kad pranašas Muhammadas ją paskelbė dar gyvenant Mekoje, kai islamo bendruomenė buvo nedidelė ir patyrė spaudimą. Tekstas sudarytas iš 98 eilučių, kurios perteikia keletą reikšmingų pasakojimų. Sura pavadinta Marijos vardu – musulmonams ji žinoma kaip Maryam, o krikščioniškoje tradicijoje kaip Mergelė Marija. Korane … [Skaityti toliau…]
„Išlaisvinimas per vergystę“ kyla iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams, kur jis sako: „Būdami išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo vergais, gaunate šventėjimo vaisių ir galutinį tikslą – amžinąjį gyvenimą.“ (Rom 6, 22). Šiame teiginyje glūdi esminė krikščionybės tiesa, kad tikra laisvė nėra savarankiškas gyvenimas be jokių įsipareigojimų, bet priešingai – visiškas atsidavimas Dievui. Toks atsidavimas, … [Skaityti toliau…]
Buvimas silpnu padaro stipriu yra vienas iš esminių teiginių, kurį apaštalas Paulius išreiškė savo laiške Korintiečiams: „Kai esu silpnas, tada esu galingas.“ (2 Kor 12, 10). Šis teiginys iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringas, nes pasaulietinė logika dažniausiai sieja stiprybę su fizine galia, savarankiškumu ir gebėjimu valdyti situacijas. Vis dėlto krikščioniškas požiūris į stiprybę yra gilesnis … [Skaityti toliau…]