Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Cao Dai (viet. Đạo Cao Đài) yra XX a. pradžioje Vietname susiformavusi sinkretinė religija, oficialiai įkurta 1926 m. Jos pavadinimas kilęs iš vietnamietiško termino Cao Đài, reiškiančio „Aukštąjį Sostą“ arba „Aukščiausiąją Dievybę“, kuri suprantama kaip visų religijų šaltinis ir galutinė tiesa. Cao Dai išsiskiria tuo, kad sąmoningai sujungia budizmo, krikščionybės, konfucianizmo, taoizmo ir spiritizmo elementus, … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
„Miranda prorsus“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1957 m. rugsėjo 8 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Šis dokumentas skirtas aptarti naujųjų komunikacijos priemonių – kino, radijo ir televizijos – poveikį visuomenei ir Bažnyčios misijai. Lotyniškas pavadinimas „Miranda prorsus“ reiškia „Išties nuostabūs“, o lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama „Išties nuostabūs dalykai“ arba „Apie komunikacijos … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
„Notre charge apostolique“ (liet. „Mūsų apaštališkoji pareiga“) – tai popiežiaus šv. Pijaus X apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1910 m. rugpjūčio 25 d., adresuotas Prancūzijos vyskupams. Šiame dokumente popiežius griežtai kritikavo prancūzų katalikiškąjį socialinį judėjimą „Le Sillon“ (liet. „Vaga“), vadovaujamą Marco Sangnier, dėl jo nukrypimo nuo tradicinės Katalikų Bažnyčios doktrinos ir hierarchinės struktūros. „Le Sillon“ buvo įkurtas … [Skaityti toliau…]
Enciklika Quanta Cura buvo paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1864 m. gruodžio 8 d. Tai buvo dokumentas, kuriame Bažnyčia aiškiai pasmerkė tam tikras modernios visuomenės tendencijas ir ideologijas, kurios, jos nuomone, kėlė grėsmę tradicinei krikščioniškai tvarkai. Enciklika buvo išleista kartu su prie jos pridėtu „Syllabus Errorum“ (klaidų sąrašu), kuriame buvo išvardyta 80 klaidingų doktrinų ar nuostatų, … [Skaityti toliau…]
Enciklika Sacerdotalis Caelibatus (lietuviškai: „Kunigų celibatas“) paskelbta 1967 m. birželio 24 d. Ją parašė popiežius Paulius VI – vienas iš reikšmingiausių XX a. popiežių, žinomas kaip Antrojo Vatikano susirinkimo reformų įgyvendintojas. Ši enciklika buvo atsakas į tuometinį nerimą dėl celibato aktualumo šiuolaikiniame pasaulyje ir siekė ginti bei išlaikyti celibato tradiciją lotynų apeigų katalikų kunigų tarpe. … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]