Eliminuojantis materializmas (Eliminative Materialism) – tai viena iš drąsiausių ir labiausiai provokuojančių šiuolaikinės mąstysenos krypčių apie sąmonę ir žmogaus protą. Ši teorija tvirtina, kad daugelis reiškinių, kuriuos laikome „vidinėmis būsenomis“ ar „psichiniais procesais“, apskritai neegzistuoja taip, kaip esame įpratę manyti. Tokie žodžiai kaip „tikiu“, „noriu“, „jaučiu“ ar „prisimenu“ – pasak šios krypties šalininkų – yra … [Skaityti toliau…]
„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1) Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą. Sabatas žydams buvo … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
Bernard McGinn straipsnis „Angeliškasis popiežius ir Popiežius Antikristas“ (Angel Pope and Papal Antichrist), publikuotas žurnale Church History 1978 m., yra vienas iš svarbiausių modernių tyrimų apie popiežiaus figūros vaidmenį viduramžių apokaliptinėje vaizduotėje. McGinn nagrinėja, kaip vėlyvaisiais viduramžiais susiformavo dvi priešingos, bet tarpusavyje susijusios popiežiaus interpretacijos: šventojo, pasaulį atnaujinsiančio „Angeliškojo popiežiaus“ ir pražūtingo „Popiežiaus Antikristo“. Šios … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
„Silvano mokymai“ (angl. Teachings of Silvanus, NHC VII,4) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso ketvirtasis tekstas. Tai krikščioniškas išminties rašinys, pateikiamas kaip tėviškas mokytojo kreipimasis į mokinį. Tekste raginama ugdyti protą, saugoti sielą nuo aistrų ir siekti dorybės, nes tik išmintis leidžia žmogui atpažinti tiesą ir gyventi pagal Dievo valią. Kūrinys artimas biblinei išminties literatūrai, … [Skaityti toliau…]