Tukididas (apie 460–400 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų istorikų pasaulyje, kuris vietoj mitų ir dievų pasirinko faktus ir žmonių veiksmus. V a. pr. Kr. Graikijoje jis gyveno per Peloponeso karą – didžiausią graikų tarpusavio konfliktą tarp Atėnų ir Spartos. Jo vienintelis išlikęs veikalas „Peloponeso karas” tapo istorijos mokslo pamatu. Tukididas nesistengė linksinti skaitytojų – … [Skaityti toliau…]
Baruchas Spinoza (1632–1677) – vienas originaliausių ir drąsiausių XVII amžiaus mąstytojų, kurio idėjos apie Dievą, gamtą, žmogaus protą ir laisvę iki šiol išlieka provokuojančios. Jo filosofija, paremta nuosekliu racionalumu ir tikėjimu Visatos tvarkos būtinybe, tapo vienu iš modernios pasaulėžiūros pamatų. Spinoza siekė suprasti tikrovę ne per tradicines religines dogmas, o per proto šviesą, todėl jo … [Skaityti toliau…]
Martynas Liuteris (vok. Martin Luther, tikrasis vardas greičiausiai Martin Luder, variantai: Ludher, Lutherus; 1483–1546) – vokiečių teologas, vienuolis, Biblijos vertėjas ir universiteto profesorius, laikomas Protestantų Reformacijos pradininku. Jo sąmoningas pavardės keitimas į „Luther“, siejamas su graikišku žodžiu eleutherios (ἐλεύθερος – „laisvas“), atspindėjo jo siekį išlaisvinti tikėjimą nuo Katalikų Bažnyčios dogmų. Liuterio drąsa, uždegusi Reformacijos liepsną, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Teofanas atsiskyrėlis (1815–1894 m.) buvo vienas iškiliausių XIX a. Rusijos Bažnyčios dvasinių vadovų ir teologų. Jis žinomas kaip maldos gyvenimo, vidinės ramybės ir atsiskyrimo kelio mokytojas. Jo raštai ir gyvenimo pavyzdys tapo įkvėpimu daugeliui, ieškančių dvasinio atsinaujinimo ir gilesnio santykio su Dievu. Teofanas, gimęs kaip Georgijus Govorovas, buvo kilęs iš religinės šeimos, o jo … [Skaityti toliau…]
Baltazaras (hebr. בֵּלְשַׁאצַּר, Belšazzar) – biblinė figūra, minima Senojo Testamento Danieliaus knygoje (Dan 5), vaizduojama kaip paskutinis Babilono karalius, kurio puota tapo dieviškojo teismo simboliu. Jo vardas ir istorija persmelkta religinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės, atspindinčios Babilono žlugimą ir žmogaus puikybės trapumą. Pagal Danieliaus knygą, Baltazaras buvo Babilono karalius, surengęs prabangią puotą, kurios metu šventvagiškai … [Skaityti toliau…]
Dorotėjas Gazietis – VI amžiaus Palestinos vienuolis ir dvasinis rašytojas, kurio mintys iki šiol gyvos krikščioniškoje asketinėje tradicijoje. Jis gimė apie 500 metus Gazos regione, tuo metu, kai Palestinos vienuolynai buvo tikro dvasinio atgimimo židiniai. Jaunystėje jis mokėsi garsiojoje Gazos retorikos mokykloje, tačiau netrukus paliko pasaulietinį gyvenimą ir pasuko į dykumos tylą. Jis įstojo į … [Skaityti toliau…]
Kornelijus Jansenas (1585–1638) – olandų teologas ir vyskupas, kurio darbai padėjo pagrindą jansenizmo judėjimui, pabrėžusiam šv. Augustino mokymą apie Dievo malonę ir žmogaus nuodėmingumą. Jo knyga Augustinus sukėlė teologines diskusijas ir konfliktus su Romos katalikų bažnyčia, bet taip pat įkvėpė reformų siekius. Janseno idėjos apie Dievo valią ir malonę išlieka svarbios tyrinėjant tikėjimo ir žmogaus … [Skaityti toliau…]
Konstantino dovana, moksliškai įvardijama kaip Constitutum Constantini, o senuosiuose rankraščiuose žinoma kaip Exemplar Constituti Domni Constantini Imperatoris bei Donatio Constantini, yra vienas skandalingiausių dokumentų krikščionybės istorijoje. Šis kūrinys šimtmečiams perbraižė Europos politinį žemėlapį. Tai suklastotas lotyniškas imperinis ediktas, kurio data lotyniškame tekste nurodoma kaip 317 metų kovo 30 diena, Konstantinui ketvirtą kartą esant konsulu kartu … [Skaityti toliau…]
IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
Gamtos sistema, arba Fizinio ir moralinio pasaulio dėsniai (Système de la Nature ou Des Loix du Monde Physique et du Monde Moral) yra vienas radikaliausių XVIII amžiaus filosofinių veikalų, kurį 1770 metais anonimiškai išleido baronas Paulis Henris Tiri d’Holbachas. Šis darbas dažnai vadinamas ateistų biblija, nes jame autorius be jokių kompromisų atmeta bet kokią dievybės … [Skaityti toliau…]
Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]