Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
„Šimtas aforizmų“ yra ypatinga ir savita Jono Kalvino veikalo „Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) dalis. Tai ne atskira knyga, o paties Kalvino parengta santrauka, kurioje jis šimtu trumpų, aiškių ir koncentruotų teiginių apibendrina visą savo didįjį keturių knygų teologinį rinkinį. Ši dalis buvo skirta padėti skaitytojui greitai perprasti pagrindines Reformacijos mintis ir lengviau įsiminti … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose ryto, vakaro, dienos ir nakties ciklas neretai tampa dvasinės praktikos ir apmąstymų pagrindu. Kiekvienas iš keturių paros momentų turi savitą pobūdį, kuris skatina prisiminti pamatines vertybes, matyti kasdienybę nauju žvilgsniu bei rūpintis sielos ramybe. Rytas, pripildytas pirmaisiais saulės spinduliais, įprastai suvokiamas kaip naujos pradžios simbolis. Tikintieji įvairiose bendruomenėse jį sutinka melsdamiesi, giedodami himnus … [Skaityti toliau…]
Rolando giesmė (lot. Carmen de Rolando, pranc. La Chanson de Roland) yra seniausias prancūzų epas, parašytas XI amžiaus pabaigoje, priklausantis „giesmių apie žygdarbius“ (pranc. chansons de geste) žanrui. Šis kūrinys pasakoja apie 778 metų istorinius įvykius Pirėnų kalnuose, kur Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardas, vadovaujamas grafo Rolando, pateko į pasalas Ronsevalio perėjoje. Nors istoriškai karalių užpuolė … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
„Klaidžiojančiųjų vadovas“ (hebr. Moreh Nevukhim, angl. The Guide for the Perplexed) yra fundamentalus viduramžių žydų filosofijos veikalas, kurį dvyliktajame amžiuje parašė vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų Mozė Maimonidas (Rambamas). Kūrinys buvo parašytas judeo‑arabų kalba, naudojant hebrajų rašmenis, ir pirmiausia buvo skirtas autoriaus mokiniui Juozapui ben Judai bei kitiems to meto intelektualams, kurie jautė vidinį konfliktą … [Skaityti toliau…]
Sielos kelionė į Dievą (lot. Itinerarium Mentis in Deum, kartais verčiama ir kaip „Proto kelionė į Dievą“) yra vienas svarbiausių viduramžių krikščioniškosios mistikos ir filosofijos veikalų, kurį 1259 metais parašė pranciškonų teologas, Bažnyčios mokytojas Šventasis Bonaventūra. Šis traktatas gimė autoriaus dvasinio susikaupimo metu Alvernos kalne, toje pačioje vietoje, kur Šventasis Pranciškus Asyžietis gavo stigmas. Bonaventūra … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie dieviškuosius vardus“ (De Divinis Nominibus arba Περὶ θείων ὀνομάτων) yra sistemiškiausias ir apimtimi didžiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas. Jei kituose savo darbuose autorius kviečia į tylą ir neigimą, tai čia jis gilinasi į teigiamąją arba katafatinę teologiją (theologia kataphatica). Parašytas maždaug V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, šis kūrinys bando atsakyti … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]