„Antrasis didžiojo Seto traktatas“ (angl. Second Treatise of the Great Seth, NHC VII,2) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso antrasis tekstas. Tai gnostinis rašinys, kuriame Kristus kalba pirmuoju asmeniu ir aiškina savo misiją, prigimtį bei santykį su pasaulio valdovais. Tekste ryškiai išreikštas doketizmas – teigiama, kad ant kryžiaus kentėjo ne tikrasis Kristus, o tik jo … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Slaptasis Jokūbo laiškas“ (The Apocryphon of James), yra vienas ankstyviausių ir įdomiausių gnostinių tekstų, rastų Nag Hamadi bibliotekoje 1945 m. Originalus graikiškas tekstas neišliko, tačiau jo koptų vertimas išsaugotas Nag Hammadi Codex I rinkinyje. Kūrinys pateikiamas kaip laiškas, kuriame Jokūbas perduoda „slaptą knygą“, gautą iš Jėzaus kartu su apaštalu Petru. Šis tekstas priklauso vadinamajai slaptųjų … [Skaityti toliau…]
Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Laisvos valios ir visko žinojimo konfliktas yra vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų religijos filosofijoje. Jis kyla iš paprastos, bet giliai paradoksalios įžvalgos: jei Dievas yra viską žinantis ir jau prieš žmogui gimstant žino kiekvieną jo sprendimą, nuodėmę ir pasirinkimą, ar žmogus iš tikrųjų turi laisvą valią? Ar jis renkasi pats, ar tik atlieka vaidmenį … [Skaityti toliau…]
Visų pirma, Asklepijas gali būti suprantamas dvejopai: kaip medicinos ir gydymo dievas Asklepijas ir kaip hermetinis traktatas tokiu pavadinimu. Traktatas „Asklepijas“ (Asclepius, dar vadinamas Asclepius sive Dialogus Hermetis Trismegisti arba Perfectus Sermo – „Tobulasis mokymas“) Vakarų ezoterikos tradicijoje užima išskirtinę vietą. Pats vardas siejasi su garsiuoju Medicinos dievu Asklepiju (Asklēpios), kurio kultas buvo paplitęs visoje … [Skaityti toliau…]
Stresas: reikšmė, kilmė ir bibliniai kontekstai Stresas yra būsena, kai žmogus patiria fizinį, emocinį ar psichologinį spaudimą, dažnai dėl iššūkių, grėsmių ar per didelių reikalavimų. Šiuolaikiniame pasaulyje stresas siejamas su įtemptu gyvenimo tempu, tačiau jo apraiškos ir poveikis buvo jaučiami per visą žmonijos istoriją, įskaitant bibliniais laikais. Nors Biblijoje žodis „stresas“ tiesiogiai nevartojamas, su juo … [Skaityti toliau…]
Tomo evangelija (gr. Εὐαγγέλιον κατὰ Θωμᾶν), dar vadinama Evangelija pagal Tomą, Tomo evangelijos posakiai, Jėzaus posakiai pagal Tomą, Tomo apokrifinė evangelija, Tomo gnostinė evangelija, The Gospel of Thomas, The Sayings Gospel of Thomas, Thomasine Gospel, Evangelium secundum Thomam ir Logia Iesu (ypač kalbant apie graikiškuosius Oxyrhyncho fragmentus), yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų, kuris nepateko … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]