1520 m. lapkritį pasirodęs traktatas „Apie krikščionio laisvę“ yra vienas iš trijų pagrindinių Martyno Liuterio manifestų, parašytų lemtingais Reformacijos lūžio metais. Tai glaustas, tačiau teologiškai talpus kūrinys, kuriame autorius pirmą kartą sistemingai išdėstė naują krikščioniško gyvenimo sampratą, nutoldamas nuo viduramžių scholastikos. Istorinis kontekstas ir pasirodymas Kūrinys pasirodė itin įtemptu metu: popiežius Leonas X jau buvo … [Skaityti toliau…]
Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
Katarai (Cathars, iš graikų katharos – „tyras“) buvo XII–XIII a. krikščionių religinis judėjimas, paplitęs Pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke), Šiaurės Italijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse. Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, sakramentus ir kitus doktrininius aspektus, laikydami save tikrąja krikščionių bažnyčia, gyvenančia pagal apaštališką paprastumą. Katarai buvo dualistai, tikėję gėrio ir blogio … [Skaityti toliau…]
Michailas Aleksandrovičius Bakuninas gimė 1814 m. gegužės 30 d. Priamuchino dvare, Tverės gubernijoje, Rusijoje, bajorų šeimoje. Jo tėvas buvo liberalių pažiūrų dvarininkas, skatinęs vaikų išsilavinimą. Jaunystėje Bakuninas mokėsi karo mokykloje Sankt Peterburge ir trumpai tarnavo Rusijos armijoje, tačiau 1835 m. metė tarnybą, nusivylęs kariuomenės disciplina ir carine sistema. 1840 m. jis išvyko į Maskvą, kur … [Skaityti toliau…]
1931 m. gegužės 15 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quadragesimo anno (lot. „Keturiasdešimtaisiais metais“), skirtą socialinei Bažnyčios doktrinai. Šis dokumentas buvo parengtas pažymint 40 metų jubiliejų nuo Levo XIII enciklikos Rerum novarum (1891), kuri pirmą kartą sistemingai išdėstė katalikų socialinį mokymą. Lietuviškoje literatūroje enciklika vadinama įvairiai: Keturiasdešimtaisiais metais, Socialinės teisės atnaujinimas, arba tiesiog Quadragesimo … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) traktatas „Apie monarchiją“ (De Monarchia) yra intelektualinis ginklas, parašytas pačiame viduramžių galios kovų įkarštyje. Poetas, kuris „Dieviškoji komedija“ (Divina Commedia) drąsiai skirstė popiežius į pragaro ratus, šiame darbe pateikė sistemingą įrodymą, kodėl Bažnyčia privalo atsisakyti pasaulietinės valdžios. Tai buvo toks pavojingas kūrinys, kad praėjus vos keleriems metams po autoriaus mirties, popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]
Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]