Ankstyvosios krikščionybės amžiais kova dėl „teisingo tikėjimo“ vyko ne laboratorijose, o raštinėse ir prie sakyklų. Traktatas „Prieš aštuonias erezijas“ – graikiškai Κατὰ ὀκτὼ αἱρέσεων, lotyniškai Contra Octo Haereses, taip pat vadinamas De Octo Haeresibus – tai paslaptingas, tik fragmentais mus pasiekęs dokumentas, priskiriamas Ireniejui Lioniečiui (II a. pab.). Nors Ireniejus geriausiai žinomas dėl savo milžiniško … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje parašyta armėnų vyskupo Sebeoso kronika, žinoma originaliu pavadinimu Պատմութիւն Себէոսի (Patmut‘iwn Sebeosi, liet. „Sebeoso istorija“, angl. Sebeos’ History / The History of Sebeos), yra vienas iš nedaugelio tekstų, leidžiančių mums stebėti, kaip senovės pasaulis – Persijos Sasanidų ir Bizantijos imperijų didybė – subyrėjo į šipulius, užleisdamas vietą naujai, nenuspėjamai jėgai. Roberto Bedrosiano … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje egzistuoja dokumentas, kurio niekas nėra matęs savo akimis, tačiau kurio „šešėlis“ krenta ant svarbiausių Naujojo Testamento puslapių. Tai Q evangelija (iš vokiečių k. Quelle – „šaltinis“), dar vadinama Q šaltiniu, Q dokumentu, Q tradicija arba The Gospel of Q (lot. Evangelium Q, gr. rekonstr. Εὐαγγέλιον τοῦ Q). Nors senovinių šio kūrinio rankraščių nėra … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį Aukštutiniame Egipte, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės, vietinis valstietis Muhammadas ‘Alī al-Sammān, kasdamas trąšas, rado užkastą molinį ąsotį. Jame buvo trylika odiniais viršeliais įrištų papiruso kodeksų. Tarp jų buvo ir tekstas, kuris amžiams pakeitė biblistikos pasaulį – Tomo evangelija, dar vadinama Evangelija pagal Tomą (angl. The Gospel of Thomas, kopt. Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲕⲁⲧⲁ ⲑⲱⲙⲁⲥ, … [Skaityti toliau…]
Šv. Irenėjus Lionietis (Irenaeus Lugdunensis) apie 180 metus parašė vieną svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų – „Adversus Haereses“ (Prieš erezijas). Šis penkių knygų traktatas yra pirmasis išsamus bandymas sistemingai aprašyti ir paneigti įvairias II amžiuje paplitusias gnostines mokyklas, ypač valentinijonus, basilidininkus, simonininkus ir kitas Kristaus vardu prisidengusias, bet nuo apaštalinės tradicijos nutolusias grupes. Irenėjus, būdamas … [Skaityti toliau…]
Epifanijus Salaminietis, kurio veikalas „Panarion“ (gr. Πανάριον, pažodžiui „vaistinėlė“ arba „vaistų dėžė“) yra vienas didžiausių ir išsamiausių IV amžiaus krikščioniškosios literatūros kūrinių, skirtų erezijų aprašymui ir jų paneigimui. Pats autorius, Kipro Konstantijos vyskupas Epifanijus, veikalo pradžioje paaiškina, kad erezijos yra tarsi dvasiniai nuodai, o jo knyga – priešnuodžių rinkinys, skirtas apsaugoti tikinčiuosius nuo klaidamokslių. Šis … [Skaityti toliau…]
613 įsakymų (hebr. תרי״ג מצוות – taryag micvot) yra tradicinis judaizmo mokymas, teigiantis, kad Tora apima 613 dieviškų nurodymų, skirtų Izraelio tautos gyvenimui reguliuoti. Šis skaičius nėra pačioje Toroje įvardytas tiesiogiai; jis atsirado rabinų interpretacinėje tradicijoje, ypač II–VIII a. laikotarpiu, kai buvo sisteminamas įsakymų turinys ir jų teologinė reikšmė. Skaičius 613 tapo kanoniniu daugiausia dėl … [Skaityti toliau…]
„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]
„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]
Elefantinos papirusai (angl. Elephantine Papyri) – dokumentų rinkinys, rastas Elefantinos saloje Nilo upėje, ties Asuanu. Šie tekstai parašyti aramėjų kalba ir datuojami 5–4 a. pr. Kr., kai saloje gyveno žydų samdinių bendruomenė. Papirusai atskleidžia jos teisinę, religinę ir socialinę struktūrą, santykius su persų administracija ir kitomis salos grupėmis. Tai vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių suprasti judaizmo … [Skaityti toliau…]
Mastabų įrašai – tai ant Senosios Karalystės laikotarpio (apie 2686–2181 m. pr. Kr.) kapaviečių, vadinamų mastabomis, iškalti tekstai ir užrašai. Mastabos (egipt. pr‑djt – „amžinybės namai“) buvo stačiakampės kapavietės, statytos Memfio regione, ypač Sakaroje, Gizoje ir Abusire. Šiuose įrašuose pateikiama informacija apie mirusiojo gyvenimą, pareigas, šeimą, religinius tikėjimus ir pomirtinio pasaulio sampratą. Tai yra vieni … [Skaityti toliau…]
Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]