Prieš graikų kaltinimus (Adversus Graecorum calumnias)

XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]

Teofilas Autolikui (Ad Autolycum)

Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]

Prieš Celsą (Contra Celsum)

Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoji topografija (Christianike Topographia)

VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]

Nauja istorija (Historia Nova)

Zosimas (V a. pabaiga – VI a. pradžia) pateikė kupiną tragizmo ir nuoskaudos perspektyvą. Jo veikalas „Nauja istorija arba Naujoji istorija“ (Historia Nova) yra vienas svarbiausių išlikusių pagoniškosios istoriografijos paminklų, bandantis atsakyti į tuo metu visus kankinusį klausimą: kodėl galingoji Romos imperija žlunga? Zosimas buvo aukštas Konstantinopolio valdininkas ir užkietėjęs senojo tikėjimo šalininkas. Gyvendamas krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]

Paedagogus

Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]

Stromatai

Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]

Menas mirti (Ars Moriendi)

Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]

Aušautas

Aušautas – tai senovės lietuvių mitologijoje minimas dievas, siejamas su gyvybe, sveikata ir naujos dienos pradžia. Jo vardas iš dalies susijęs su žodžiais „aušra“ ir „aušti“, kas simbolizuoja pradžią, šviesos sugrįžimą ir gyvenimo ciklo atsinaujinimą. Nors apie Aušautą išlikę nedaug tiesioginių šaltinių, jis buvo svarbi dalis baltų tikėjimo, kuris ypatingą dėmesį skyrė gamtos reiškiniams, cikliškumui … [Skaityti toliau…]

Inkvizicijos vadovas (Directorium Inquisitorum)

„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]

Dialogas apie Dievo apvaizdą

Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]

Florencijos kodeksas

Actekų imperijos žlugimas 1519–1521 m. nebuvo tik politinis lūžis – tai buvo ištisos visatos pabaiga, kurios aidai pasiekė mus per unikalius istorinius šaltinius. Šiandien mūsų žinios apie Mezoamerikos dvasinį pasaulį nebūtų tokios gilios, jei ne monumentalusis XVI a. rankraštis, žinomas kaip „Florencijos kodeksas“ (ispaniškai Códice Florentino), kurio pilnas, autoriaus suteiktas pavadinimas yra „Visuotinė Naujosios Ispanijos … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: ryto malda?