„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]
„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]
Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]
1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]
Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]
„Vokiškoji teologija (angl. Theologia Germanica, vok. Theologia Deutsch) yra vienas reikšmingiausių XIV a. vėlyvosios vokiečių mistikos tekstų, parašytas anoniminio Frankfurto dvasininko. Tai nedidelės apimties, bet didelės įtakos veikalas, kuriame aiškinamas žmogaus santykis su Dievu, vidinės valios perkeitimas ir dvasinio gyvenimo tikslas. Autorius nesiekia kurti sisteminės teologijos, o pateikia praktinius patarimus, kaip žmogus gali atsisakyti savanaudiškų … [Skaityti toliau…]
IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]