Enciklika „Ut Unum Sint“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Kad visi būtų viena“, buvo paskelbta 1995 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas skirtas krikščionių vienybės skatinimui ir ekumeninio dialogo reikšmei. Enciklikoje pabrėžiama, kad Jėzaus Kristaus malda, užrašyta Evangelijoje pagal Joną, kur Jis meldžiasi „kad visi būtų viena“ (Jn 17, 21), yra kvietimas siekti pilnos vienybės tarp … [Skaityti toliau…]
„Ecclesia de Eucharistia“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 2003 m. balandžio 17 d., kurios pagrindinis tikslas buvo atnaujinti ir pagilinti katalikų supratimą apie Eucharistiją kaip Bažnyčios gyvenimo šaltinį ir viršūnę. Popiežius siekė priminti, kad Eucharistija nėra tik simbolis ar apeiga, bet tikras Kristaus aukos sudabartinimas – gyvas susitikimas su Jėzumi Kristumi, kuris … [Skaityti toliau…]
Encikliką Divini Redemptoris („Dieviškojo Atpirkėjo pažadas“) paskelbė popiežius Pijus XI 1937 m. kovo 19 d., šv. Juozapo – visuotinės Bažnyčios globėjo ir darbininkų patrono – šventės dieną. Tai buvo viena iš trijų enciklikų, paskelbtų 1937 m. kovą, kartu su Mit brennender Sorge (apie nacizmą) ir Nos es muy conocida (apie Bažnyčios persekiojimą Meksikoje). Enciklika buvo … [Skaityti toliau…]
„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]
„Redemptor Hominis“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II pirmoji enciklika, paskelbta 1979 m. kovo 4 d., vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo. Šis dokumentas tapo viso jo pontifikato programine išraiška ir iškart iškėlė pagrindinį jo rūpestį: žmogų, jo orumą, išganymą ir pašaukimą Kristuje. „Redemptor Hominis“ reiškia „Žmogaus Atpirkėjas“. Tai – Kristus, kurio misija ir meilė … [Skaityti toliau…]
„Providentissimus Deus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika apie Šventąjį Raštą, paskelbta 1893 m. lapkričio 18 d. Tai vienas iš pirmųjų ir svarbiausių Bažnyčios dokumentų, skirtų Biblijos įkvėpimo, neklystamumo ir aiškinimo klausimams, parašytas atsakant į tuometinius mokslo, istorijos ir racionalizmo iššūkius. „Providentissimus Deus“ – tai lotyniška frazė, reiškianti „Apvaizdingiausias Dievas“. Vis dėlto lietuviškuose šaltiniuose šią … [Skaityti toliau…]
Linksma diena mums nušvito,visi troškom džiaugsmo šito:kėlės Kristus, mirtis krito. – Aleliuja, aleliuja, aleliuja! Geluonį mirties išrovė,nuodėmes mūsų nuplovė,pragaro vartus išgriovė. – Aleliuja… Gyvas savo galia tapo,nelietęs antspaudo kapo;sargai pabėgo be kvapo. – Aleliuja… Angelus siunčia šventuosiuspas Mariją ir savuosiusmokytinius mylimuosius: – Aleliuja… „Motinėlei sopulingaineškit naujieną džiaugsmingąprisikėlimo garbingo“. – Aleliuja… Veikiai patsai pas ją ėjo,didžia … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų … [Skaityti toliau…]
Skyrybos tarp vyro ir žmonos yra svarbi tema Biblijoje, ir Šventajame Rašte aptariami įvairūs šio klausimo aspektai, dažniausiai siekiant pabrėžti santuokos šventumą ir nuolatinę Dievo valią, kad vyras ir žmona liktų kartu. Senajame ir Naujajame Testamente pateikiamos skirtingos nuostatos dėl skyrybų, bet visame Rašte akcentuojama, kad santuoka yra Dievo sukurtas ryšys, o skyrybos turėtų būti … [Skaityti toliau…]