Praėjus trejiems metams po to, kai „Šėtono biblija“ sukrėtė Vakarų pasaulį savo racionaliu egoizmu, Antonas Szandoras LaVey 1972 metais išleido antrąją fundamentalią Šėtono bažnyčios knygą – „Šėtono ritualai“ (The Satanic Rituals). Jei pirmoji knyga buvo teorinis manifestas, tai ši tapo praktiniu vadovu, skirtu tam, ką LaVey vadino „didžiąja magija“. Tai nėra mistinis kreipimasis į antgamtines … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]
Vakarų demonologijos labirintuose Liber Officiorum Spirituum (The Book of the Offices of Spirits, liet. Dvasinių tarnysčių knyga) užima ypatingą, fundamentalią vietą. Tai nėra tiesiog dar vienas burtų rinkinys – tai vienas seniausių ir svarbiausių tekstų, padėjusių pagrindus garsiajai „Ars Goetia“. Manoma, kad šio grimoaro šaknys siekia net XIII amžių, nors ryškiausios jo versijos mus pasiekė … [Skaityti toliau…]
Šventoji kongregacija De Propaganda Fide, įsteigta 1622 m. popiežiaus Grigaliaus XV bule Inscrutabili Divinae, buvo pagrindinė Romos katalikų bažnyčios institucija, atsakinga už misijų veiklą ir katalikybės plėtrą visame pasaulyje. XVII a. jos išleistos instrukcijos, dažnai slaptos, buvo skirtos misionieriams, dirbantiems nekrikščioniškuose kraštuose, siekiant apeiti vietos valdžias ir efektyviai skleisti tikėjimą. Šios gairės, dabar viešai studijuojamos … [Skaityti toliau…]
Antrojo amžiaus pabaigoje, Mažosios Azijos krikščionių bendruomenėse, ypač aplink Tiatyrų miestą, kilo keistas ir paradoksalus judėjimas. Kol dauguma eretikų bandė kurti naujus slaptus raštus, ši grupė nusprendė elgtis priešingai – jie norėjo išbraukti iš Bažnyčios kanono vienus svarbiausių tekstų. Šventasis Epifanijus Salaminietis (Epiphanius Salaminiensis) savo didžiajame veikale „Panarion“ (51 skyriuje) jiems suteikė alogų (Alogoi) vardą. … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]
„The Practice of the Presence of God“ („Dievo artumo praktika“) – vienas iš paprasčiausių ir kartu giliausių krikščioniškosios dvasinės tradicijos tekstų, parašytas XVII a. karmelito vienuolio, žinomo kaip broliukas Laurynas (Brother Lawrence). Tai nedidelė knyga, sudaryta iš keturių pokalbių ir kelių laiškų, kuriuose šis kuklus vienuolis atskleidžia savo kelią į nuolatinį, gyvą ir paprastą bendravimą … [Skaityti toliau…]
Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Laudato Si’“, kurią 2015 m. paskelbė popiežius Pranciškus, yra vienas kertinių jo mokymų apie ekologinę atsakomybę, socialinį teisingumą ir dvasinį santykį su kūrinija. Dokumente pabrėžiama, kad aplinkosauga nėra tik techninis ar politinis klausimas – tai iš esmės moralinė ir teologinė pareiga, kylanti iš žmogaus santykio su Dievu ir artimu. Enciklika skirta „bendriems namams“ – … [Skaityti toliau…]