„Petro kankinystė“ (The Martyrdom of Peter) yra pasakojimas apie apaštalo Petro paskutines dienas, perteikiantis jo misiją Romoje, stebuklus, susidūrimą su pagoniška valdžia ir galiausiai jo mirtį. Šis apokrifas išsiskiria tuo, kad Petras čia vaizduojamas kaip senas, silpnas, bet dvasiškai galingas Kristaus tarnas, kuris, nepaisydamas baimės ir savo kūno trapumo, vykdo Viešpaties valią. Tai kūrinys, atsiradęs … [Skaityti toliau…]
„Zebediejaus sūnaus Jono kelionės“ (The Travels of John the Son of Zebedee) yra vienas iš didžiausių, literatūriškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškos tradicijos apokrifų. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus kūrinys, išlikęs sirų, koptų, arabų ir etiopų rankraščiuose. Tekstas priskiriamas Prochorui, vienam iš septyniasdešimties mokinių ir šventojo Stepono bičiuliui, tačiau tai yra tipiška pseudoepigrafija … [Skaityti toliau…]
„Palaimintojo mokinio Andriejaus pamokslai kurdų miestuose“ (The Preaching of Andrew in the Cities of the Kurds, originaliai priskiriama rytietiškai tradicijai kaip Praedicatio Andreae apud Kurdos arba sirų rankraščiuose Kerygma Andreou) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, kilęs iš sirų–koptų hagiografinės aplinkos. Šis kūrinys nėra susijęs su klasikiniu graikiškuoju Acta Andreae, bet priklauso … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]
Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Kumrano rankraščių lobyne Pešerai (pesharim) (vns. pesher, hebrajų k. – „aiškinimas“ arba „įminimas“) užima išskirtinę vietą. Kartais lietuviškoje vartosenoje pasitaiko netikslios formos – „pešarimai“, „pešarai“, „perešimai“ – jos atsirado dėl fonetinės adaptacijos, tačiau laikomos netaisyklingomis. Tai unikalūs biblinių tekstų komentarai, sukurti Esėjų bendruomenės maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Šiame tekstų … [Skaityti toliau…]
„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpats Kristus nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra mūsų Viešpats Dievo Tėvo garbei“ (Fil 2, 8–11). Kyrie, eléison. … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie krikščionis („Kirishitan Monogatari“, jap. 吉利支丹物語, taip pat žinomas kaip „Pasakojimas apie krikščionių sutriuškinimą“, 吉利支丹御対治物語 arba Kirishitanmonogatari) yra XVII amžiaus pradžios japonų pasakojamasis tekstas, vienas ankstyviausių vietinių šaltinių apie krikščionybės atsiradimą ir draudimą Japonijoje. Kūrinys parašytas netrukus po to, kai Tokugavų valdžia uždraudė krikščionybę ir pradėjo sistemingą jos sekėjų persekiojimą, todėl tekstas persmelktas aiškiai … [Skaityti toliau…]