„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]
Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
„Konfucijaus analektai“ – dar vadinami „Analektai“, „Pasikalbėjimai“, „Išminties rinkinys“, lotyniškai Analecta Confucii, kiniškai Lúnyǔ (論語) – tai vienas svarbiausių kinų filosofinės minties paminklų, perteikiantis Konfucijaus (孔子, 551–479 pr. Kr.) mokymus ir pokalbius su mokiniais. Kūrinys nėra parašytas paties Konfucijaus – jį sudarė ir užrašė jo mokiniai bei vėlesni sekėjai, tikėtina, praėjus keliems dešimtmečiams po jo … [Skaityti toliau…]
Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm Pasaka „Šv. Juozapas miške“ (vokiškai „Der heilige Joseph im Walde“) buvo įtraukta į brolių Grimmų rinkinį „Kinder- und Hausmärchen“ antrajame leidime 1819 metais. Įdomus faktas: Ši pasaka yra mažiau žinoma Grimmų kūryboje, tačiau ji atspindi jų pasakoms būdingą moralinį kontrastą tarp gėrio ir blogio. Šv. Juozapas, kaip dangiška figūra, simbolizuoja … [Skaityti toliau…]
Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]
TIKĖJIMO AKTAS Viešpatie Dieve, tvirtai tikiu ir išpažįstu visa, ką teikia šventoji Katalikų Bažnyčia ir ką apreiškei Tu, Dieve, būdamas amžinoji tiesa ir išmintis, kuri negali klysti nei klaidinti. Tuo tikėdamas esu pasiryžęs gyventi ir mirti. Amen. VILTIES AKTAS Viešpatie Dieve, viliuosi per tavo malonę gauti visų nuodėmių atleidimą ir amžinąją laimę po šio gyvenimo, … [Skaityti toliau…]
„Tyla“ (originalus japoniškas pavadinimas 沈黙 / Chinmoku, angliškai Silence) – japonų rašytojo Shūsaku Endō (1923–1996) 1966 m. išleistas istorinis ir teologinis romanas, pelnęs Tanizaki premiją ir laikomas vienu svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių. Lietuviškai jis pasirodė kaip Tyla. Romanas nukelia į XVII a. Japoniją, į laikus po Šimabaros sukilimo, kai krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra (skr. Vimalakīrti-nirdeśa-sūtra, kin. 維摩詰所說經 Wéimójí suǒshuō jīng, tib. དབྱིག་གཉེན་གསུངས་པའི་མདོ། Yiknyen Sungpe Do) – lietuviškai dažniausiai vadinama Vimalakirtčio sutra arba Vimalakirčio mokymo sutra – tai vienas gyviausių, drąsiausių ir literatiškiausių Mahajanos budizmo tekstų. Skirtingai nuo daugelio sutrų, kuriose Buda sėdi centre ir moko, čia pagrindinis veikėjas – pasaulietis, turtingas pirklys Vimalakirtis. Jis guli … [Skaityti toliau…]
Anzelmas Kenterberietis (Anselmus Cantuariensis, lot. Anselmus of Canterbury), XI a. teologas ir filosofas, savo kūrinyje „Proslogionas“ (lot. Proslogion), parašytame apie 1077–1078 m., pateikia vieną įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios filosofijos tekstų. Ši knyga, iš pradžių pavadinta Fides quaerens intellectum („Tikėjimas, ieškantis supratimo“), yra meditacinis ir teologinis darbas, kuriame Anzelmas siekia racionaliai pagrįsti Dievo buvimą ir jo savybes. … [Skaityti toliau…]
Šį kūrinį parašė Bernardas Klervietis (lot. Bernardus Claraevallensis, angl. Bernard of Clairvaux), tai traktatas „Apie meilę Dievui“ (lot. De Diligendo Deo). Traktate Bernaras Klervietis nagrinėja, kodėl ir kaip žmogus turi mylėti Dievą. Jis išskiria keturis meilės laipsnius: Bernaras pabrėžia, kad meilė Dievui turi būti be sąlygų ir be ribų, nes Dievas yra begalinis. Jis taip … [Skaityti toliau…]