„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]
Johno Miltono „Prarastasis rojus“ (Paradise Lost, La Divina Commedia, 1667) yra laikomas vienu didingiausių kūrinių anglų literatūros istorijoje. Tai ne tik epinė poema, bet ir sudėtingas teologinis bei filosofinis traktatas, suformavęs modernų Vakarų kultūros vaizdinį apie pragarą, dangų ir patį Šėtoną. 1. Pagrindinė siužetinė linija Kūrinys prasideda in medias res (įvykių sūkuryje) – po nepavykusio … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Philokalia – tai vienas įspūdingiausių dvasinės literatūros rinkinių, koks tik kada nors buvo sudarytas. Pats žodis „Philokalia“ kilęs iš graikų kalbos: „philo“ reiškia meilę, o „kalos“ – grožį. Taigi pavadinimas nusako meilę grožiui, tačiau ne išoriniam, o vidiniam – dieviškajam grožiui, kuris atsiskleidžia žmogaus sieloje per maldą ir dvasinį apsivalymą. Lietuviškai kartais vartojamas terminas „Filokalija“, … [Skaityti toliau…]
Sofoklio tragedija „Edipas karalius“ (Oidipous Tyrannos, lot. Oedipus Rex) – vienas garsiausių Antikos dramos kūrinių. Kūrėjas – Sofoklis, vienas iš trijų didžiųjų graikų tragediografų (kartu su Aischilu ir Euripidu). „Edipas karalius“ sukurta apie 429 m. pr. Kr. ir pirmą kartą pastatyta Atėnuose Dionisijų šventėje. Tai viduriniojo laikotarpio Sofoklio drama, dažnai laikoma klasikinės tragedijos viršūne – … [Skaityti toliau…]
Sunkus akmuo nusirita nuo pečių – štai kaip krikščionybėje atrodo nuodėmių atleidimas. Tai Dievo veiksmas, kuris išlaisvina iš kaltės ir atveria kelią į amžinąjį gyvenimą. Nuodėmės – dideli nusikaltimai ar kasdienės klaidos: pyktis, pavydas, tingėjimas padėti kitam. Biblija sako, kad visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Bet Dievas nori atleisti. Jėzus kalbėjo … [Skaityti toliau…]
Ketvirtoji Makabėjų knyga (graikiškai τὸ τέταρτον βιβλίον Μακκαβαίων, angl. Fourth Book of Maccabees) – filozofinis-pamokomasis kūrinys, parašytas graikų kalba maždaug I a./II a. po Kr. autoriaus nežinomas, tačiau manoma, kad jį sukūrė helenistinio judaizmo atstovas, pažįstantis graikų filosofiją, ypač stoikizmą. Knygoje pabrėžiama mintis: ištikima ir pamaldi išmintis (reason) valdo aistras. Teksto pradžioje analizuojama proto ir … [Skaityti toliau…]
Jātaka – tai senovės budistinių pasakojimų rinkinys, Pali kanono Khuddaka Nikāyoje sudarantis atskirą Jātakos dalį. Pasakojimai perteikia Budos ankstesnius gimimus, kai jis vadinamas bodhisatva, ir rodo, kaip per daugybę gyvenimų brandinamos dorybės: dosnumas, savitvarda, kantrybė, ištvermė, meditacija ir išmintis. Žodis jātaka pali kalboje reiškia gimimą, tad kiekviena istorija – tarsi moralinė genealogija, vedanti į nušvitimą. … [Skaityti toliau…]