Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo istorijoje nedaug knygų turi tokią grėsmingą ir kartu praktišką reputaciją kaip Grimorium Verum (lietuviškai žinomas kaip „Tikrasis grimoaras“). Jei renesanso mąstytojai, tokie kaip Agrippa, magiją bandė paversti aukštąja filosofija ir intelektualiu siekiu, tai šio kūrinio autoriai pasirinko visiškai kitą kelią. Tai brutalus, tiesmukas ir stebėtinai detalus vadovėlis, skirtas tiems, kurie ieškojo ne dvasinio … [Skaityti toliau…]
Epifanijus Salaminietis, kurio veikalas „Panarion“ (gr. Πανάριον, pažodžiui „vaistinėlė“ arba „vaistų dėžė“) yra vienas didžiausių ir išsamiausių IV amžiaus krikščioniškosios literatūros kūrinių, skirtų erezijų aprašymui ir jų paneigimui. Pats autorius, Kipro Konstantijos vyskupas Epifanijus, veikalo pradžioje paaiškina, kad erezijos yra tarsi dvasiniai nuodai, o jo knyga – priešnuodžių rinkinys, skirtas apsaugoti tikinčiuosius nuo klaidamokslių. Šis … [Skaityti toliau…]
„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
„The Practice of the Presence of God“ („Dievo artumo praktika“) – vienas iš paprasčiausių ir kartu giliausių krikščioniškosios dvasinės tradicijos tekstų, parašytas XVII a. karmelito vienuolio, žinomo kaip broliukas Laurynas (Brother Lawrence). Tai nedidelė knyga, sudaryta iš keturių pokalbių ir kelių laiškų, kuriuose šis kuklus vienuolis atskleidžia savo kelią į nuolatinį, gyvą ir paprastą bendravimą … [Skaityti toliau…]
Šv. Petro Damiano (Petrus Damianus) traktatas De perfectione monachorum („Apie vienuolių tobulumą“) yra vienas svarbiausių XI amžiaus vienuolinės reformos tekstų, priklausantis jo mažųjų traktatų rinkiniui ir sudarytas iš dvidešimt keturių skyrių. Šis kūrinys, parašytas kaip dvasinis vadovas vienuoliams, atspindi Damianio, vieno iš griežčiausių Grigaliaus reformos veikėjų, pastangas atkurti benediktiniško gyvenimo grynumą, drausmę ir asketinę dvasią. … [Skaityti toliau…]
„Žmogaus tikėjimas (arba arabiškai ‚Imanas‘) yra tikėjimas Alachu (Dievu), Jo angelais, Jo pranašais, bei gyvenimu po mirties. Islamas yra taip vadinamas Allacho (Dievo) garbinimas neasocijuojant Jo su niekuo kitu, Salat (maldų) meldimasis, Zakato (išmaldos) davimas, bei pasninkavimas Ramadano mėnesį. Ichsanas yra Allacho garbinimas taip, tarsi tu Jį matytum, o jeigu tu Jo nematai, tai gali … [Skaityti toliau…]
Psalmių knyga (Liber Psalmorum), dar vadinama Psalmynas, Psaltėris (Psaltérion) arba hebrajiškuoju pavadinimu Tehilim, yra viena seniausių ir labiausiai atpažįstamų Senojo Testamento dalių, sudaranti išskirtinį poezijos, maldos ir teologinės refleksijos rinkinį. Ši knyga, sudaryta iš 150 atskirų psalmių, per tūkstantmečius tapo neatsiejama žydų ir krikščioniškosios tradicijos dalimi. Psalmių tekstai jungia asmeninę maldą, bendruomeninį šlovinimą, istorinę atmintį … [Skaityti toliau…]
Psalmynas arba Psalmių knyga (Liber Psalmorum, hebrajiškai תְּהִלִּים – Tehillim, graikiškai Ψαλμοί – Psalmoi) yra viena iškiliausių ir labiausiai mylimų Senojo Testamento knygų, sudaryta iš 150 poetinių tekstų, skirtų maldai, giedojimui ir meditacijai. Tai didžiausias biblinės poezijos rinkinys, jungiantis įvairius žanrus: himnus, maldas, raudas, padėkos giesmes, karališkąsias psalmes, išminties tekstus ir liturginius himnus. Psalmynas atskleidžia … [Skaityti toliau…]
Išėjimo knyga (Exodus, hebrajiškai שְׁמוֹת – Šemot, „Vardai“) yra antroji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, pradėtą Pradžios knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių – „Šie yra vardai“, o graikiškas Exodus reiškia „išėjimą“ arba „išvadavimą“. Šis pavadinimas tiksliai nusako pagrindinę knygos temą: Dievo veikimą išlaisvinant Izraelio tautą iš Egipto vergijos ir … [Skaityti toliau…]
Pakartoto Įstatymo knyga (Deuteronomy, hebrajiškai דְּבָרִים – Devarim, „Žodžiai“) yra penktoji Senojo Testamento ir Toros knyga, užbaigianti Mozės penkiaknygę. Hebrajiškas pavadinimas Devarim kyla iš pirmųjų knygos žodžių – „Štai žodžiai“, o graikiškas Deuteronomion reiškia „antrasis įstatymas“ arba „pakartotas įstatymas“. Šis pavadinimas atspindi knygos esmę: joje pateikiami Mozės pamokymai ir įstatymų pakartojimas naujai kartai, kuri ruošiasi … [Skaityti toliau…]