Paieškos rezultatai (157) pagal: gailesčio malda

Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti (Luzūmiyyāt)

„Luzūmiyyāt“ (arab. اللزوميات), pilnu pavadinimu „Luzūm mā lā yalzam“ („Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti“), yra vienas reikšmingiausių XI a. arabų literatūros kūrinių, sukurtas Sirijos poeto, mąstytojo ir skeptiko Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057). Šis rinkinys laikomas brandžiausiu jo filosofinės kūrybos etapu ir išsiskiria tiek forma, tiek turiniu. Jį sudaro beveik 1600 trumpų eilėraščių, parašytų sudėtinga, paties … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Liuterio teiginių gynimas (Assertio omnium articulorum)

Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]

Tūkstantmečio paieškos

Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]

Ravenos bažnyčios popiežių knyga

Ravenos bažnyčios popiežių knyga (Liber Pontificalis Ecclesiae Ravennatis) yra vienas unikaliausių devintojo amžiaus vidurio istoriografijos paminklų, kurį parašė dvasininkas Andreas Agnelas. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip tiesioginis atsakas į Romoje sudarytą popiežių katalogą, siekiant apginti Ravenos arkivyskupijos garbę ir istorinę svarbą. Autorius šiame tekste aprašo visus Ravenos vyskupus nuo pat apaštališkųjų laikų iki savo paties … [Skaityti toliau…]

Bleizo Paskalio mintys (Pensées)

Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]

Apie valios nelaisvę (De servo arbitrio)

De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]

Raupsuotieji

Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]

Šventojo Jono slėpiniai

Šventojo Jono slėpiniai (Šventojo Jono, vadinamo skaisčiuoju, slėpiniai, The Mysteries of Saint John the Apostle and Holy Virgin) yra vienas iš įdomiausių ir rečiausių Rytų krikščionių apokrifinių tekstų, priklausantis apreiškimo–vizijų literatūrai. Šis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 7026, pateikia pasakojimą apie tai, kaip apaštalas Jonas, Kristaus prisikėlimo liudytojas ir „mylimasis mokinys“, buvo pakylėtas į … [Skaityti toliau…]

Kančios problema

C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]

Dvasinės santuokos puošmena

„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]

Apie pradedančiųjų katechizavimą

„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: gailesčio malda?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Gailesčio malda yra gilaus dvasinio apsivalymo bei sugrįžimo pas Dievą akimirka. Ši malda kyla iš žmogaus širdies, kai jis pripažįsta savo klaidas ir nuodėmes. Krikščioniškoje tradicijoje gailestis reiškia nuoširdų nusivylimą padarytu blogiu ir tvirtą pasiryžimą keistis. Populiariausia šios dvasinės praktikos išraiška yra tradicinė Gailesčio malda, pradedama žodžiais Dieve, būk maloningas man, nusidėjėliui. Ji padeda atkurti nutrūkusį ryšį su Kūrėju ir atveria duris Jo begalinei taikai. Toks kreipimasis į Aukščiausiąjį ramina sutrikusią sąžinę ir suteikia viltį naujam gyvenimui. Bažnyčios mokymas pabrėžia, kad nuoširdus gailestis yra būtina sąlyga norint gauti nuodėmių atleidimą. Kiekvienas tikintysis gali rasti ramybę, kai atgailaudamas patiki savo silpnybes Dievo gailestingumui. Šis žingsnis reikalauja drąsos, tačiau atneša didžiulį palengvėjimą bei dvasinį atgimimą kasdienybėje. Malda tampa tiltu, jungiančiu žmogiškąjį silpnumą su dieviškuoju gailestingumu.