Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Mirštančio kūrinio rauda (angl. The Lamentation of the Dying Creature) yra anoniminis XV a. pabaigos – XVI a. pradžios anglų religinis traktatas, priklausantis Ars moriendi (meno mirti) literatūros tradicijai. Šis kūrinys išsiskiria dramatiška struktūra ir personifikuotais dialogais, kuriais siekiama parengti krikščionį neišvengiamai mirčiai ir Dievo teismui. Tekstas parašytas kaip sielos ir kūno akistata su savo … [Skaityti toliau…]
Laiškas apie meilę (angl. Epistle on Charity) yra kurinys, kurį XIV amžiuje parašė anglų atsiskyrėlis ir Laiškas apie meilę (angl. An Epistle on Charity) yra viduramžių anglų mistiko Ričardo Rolo iš Hampolo (Richard Rolle of Hampole) parašytas dvasinis pamokymas apie krikščioniškos meilės praktiką. Šis tekstas nėra teorinis traktatas, o praktinis vadovas, skirtas paaiškinti, kaip atpažinti … [Skaityti toliau…]
Rolando giesmė (lot. Carmen de Rolando, pranc. La Chanson de Roland) yra seniausias prancūzų epas, parašytas XI amžiaus pabaigoje, priklausantis „giesmių apie žygdarbius“ (pranc. chansons de geste) žanrui. Šis kūrinys pasakoja apie 778 metų istorinius įvykius Pirėnų kalnuose, kur Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardas, vadovaujamas grafo Rolando, pateko į pasalas Ronsevalio perėjoje. Nors istoriškai karalių užpuolė … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje pranykusių, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos slypi šešėlyje, bet … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
„Sirų kronika“, dažnai priskiriama Pseudo-Zacharijui Retoriui, yra vienas įspūdingiausių ir detaliausių VI a. istorinių šaltinių. Tai nėra vieno autoriaus kūrinys, o veikiau milžiniška, protingai sukonstruota kompiliacija, užbaigta apie 569 metus Amidos mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Šis darbas yra gyvybiškai svarbus, nes jis pateikia „rytietišką“ požiūrį į Romos imperijos įvykius, Bažnyčios skilimus ir negailestingus karus su … [Skaityti toliau…]
Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]
„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]
Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]