Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]
Izaijo ėmimas į dangų (arba Izaijo pakylėjimas). Tai vienas įdomiausių ir mistiškiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, žinomas kaip „The Ascension of Isaiah“ (graikiškai Ἀνάληψις Ἡσαΐου arba Ἀποκάλυψις Ἡσαΐου). Lietuviškai dažniausiai vartojamas pavadinimas „Izaijo ėmimas į dangų“ geriau atspindi tradicinę teksto esmę – jame pasakojama ne tik apie pranašo Izaijo regėjimus, bet ir apie jo mistinį … [Skaityti toliau…]
Jobo Testamentas (graikiškai Διαθήκη τοῦ Ἰώβ, angl. The Testament of Job). Tai vienas įdomiausių ir paslaptingiausių senovės žydų apokrifinių kūrinių, priklausantis vadinamajam „Testamentų“ žanrui. Kaip ir kiti šio žanro tekstai (pavyzdžiui, Dvylikos patriarchų testamentai), jis pasakoja biblinę istoriją iš naujo – šį kartą kaip paties Jobo paskutinį testamentą savo vaikams prieš mirtį. Skirtingai nuo kanoninės … [Skaityti toliau…]
Vatikano mokymai – tai oficialūs Katalikų Bažnyčios mokymai, kuriuos skelbia Šventasis Sostas (Vatikano institucijos, ypač popiežius) kaip visuotinius tikėjimo ir moralės autoritetus. Šie mokymai apima teologines tiesas, dorovinius principus, socialines nuostatas ir dvasinius nurodymus, kuriuos katalikams siūloma laikyti privalomais ar bent labai svarbiais. Jie išreiškia Bažnyčios savivoką, misiją ir atsaką į pasaulio iššūkius. Ką apima … [Skaityti toliau…]
Eklezija – tai vienas iš pamatinių krikščioniškosios teologijos ir bažnytinės terminijos žodžių, reiškiantis „Bažnyčią“. Pats terminas kilo iš graikų kalbos žodžio ekklēsia, kuris iš pradžių reiškė „sambūrį“, „susirinkimą“ arba „pašauktųjų bendruomenę“. Naujajame Testamente šis žodis pradėtas vartoti konkrečiai krikščionių bendruomenei apibūdinti – tai tie, kurie yra „pašaukti“ iš pasaulio, kad priklausytų Dievui. Taigi eklezija yra … [Skaityti toliau…]
„Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Paul) yra vienas iš brandžiausių ir dramatiškiausių apaštalų kankinystės pasakojimų, perteikiantis paskutines šventojo Povilo dienas Romoje, jo stebuklus, drąsą prieš imperatorių Neroną ir triumfuojantį tikėjimą, kuris nugali net mirtį. Šis kūrinys išlikęs arabų rankraščių tradicijoje, greičiausiai susiformavęs V–VII amžiuje Egipto krikščionių aplinkoje, kur buvo naudojamas vienuolynuose, katechezėje ir liaudies pamaldume … [Skaityti toliau…]
„Petro ir Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Peter and Paul) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai tankiausių apaštalų apokrifų, perteikiantis paskutines dviejų didžiųjų Bažnyčios stulpų dienas Romoje. Šis tekstas jungia istorinius motyvus, polemiką tarp žydų ir pagonių, konfliktą su Simonu Magu, imperatoriaus Nerono vaidmenį ir galiausiai dviejų apaštalų mirtį, kuri čia vaizduojama kaip kulminacija jų … [Skaityti toliau…]
„Petro ir Povilo istorija“ (The Story of Peter and Paul) yra vienas iš didžiausių, teatrališkiausių ir labiausiai epinių viso apaštalų apokrifų ciklo tekstų. Jis jungia misijų pasakojimą, stebuklus, kovą su demonais, imperatorių rūmų intrigas, moralinę pamoką ir dangišką intervenciją. Šis kūrinys, išlikęs arabų rankraščiuose, vaizduoja Petrą ir Povilą kaip dvasinius milžinus, kurie ne tik skelbia … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Luko kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Luke) yra vienas iš dramatiškiausių ir kartu teologiškai sodriausių pasakojimų apie evangelisto Luko gyvenimo pabaigą. Šis tekstas, išlikęs koptų ir arabų tradicijose, jungia istorinius elementus, apaštalinę legendą ir ryškią hagiografinę vaizduotę. Jame Lukas vaizduojamas ne tik kaip evangelistas ir apaštalų darbų autorius, bet ir kaip Petro mokinys, gydytojas, … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Morkaus kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Mark) yra vienas iš ryškiausių ankstyvosios krikščioniškosios tradicijos pasakojimų, perteikiantis evangelisto Morkaus misiją Egipte ir jo žiaurią, bet šlovingą mirtį Aleksandrijoje. Tekstas prasideda prisiminimu apie Kristaus prisikėlimą ir Jo įsakymą mokiniams eiti į pasaulį skelbti Evangelijos. Burtų keliu Morkui tenka Egiptas, ir jis iškeliauja skelbti Evangelijos Libijoje bei … [Skaityti toliau…]
„Teisiojo Jokūbo pamokslavimas“ (The Preaching of James the Just) yra ramus, teologiškai aiškus ir istoriškai svarbus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, perteikiantis Jokūbo – vadinamo „Viešpaties broliu pagal kūną“ – misiją ir jo paskyrimą Jeruzalės vyskupu. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs ankstyvaisiais viduramžiais ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, išsiskiria tuo, kad jame nėra teatrališkų stebuklų … [Skaityti toliau…]
„Matijo pamokslavimas“ (The Preaching of Saint Matthias) yra vienas iš dramatiškiausių, siužetiškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstų. Jis priklauso tam pačiam apaštalų misijų ciklui kaip Tomo, Andriejaus, Baltramiejaus ar Tado apokrifai, tačiau savo tonu yra išskirtinis: tai beveik epinis pasakojimas apie apaštalo Matijo misiją tarp kanibalų tautos, kupinas stebuklų, vizijų, kovos … [Skaityti toliau…]