Damasko apgultis, žinoma kaip Siege of Damascus anglų kalboje ir حصار دمشق (Ḥiṣār Dimašq) arabų kalboje, įvyko 1148 m. liepos 24–28 d. per Antrąjį kryžiaus žygį. Ši nesėkminga kampanija tapo kryžiuočių silpnumo ir nesutarimų simboliu, žymėdama posūkį Artimųjų Rytų geopolitinėje situacijoje. Antrasis kryžiaus žygis prasidėjo 1147 m., reaguojant į musulmonų Zengidų dinastijos užkariavimą Edesos grafystėje … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir krikščioniškoje mintyje plačiai vartojamas terminas „tikėjimo įstatymas“ (lot. lex credendi) apibūdina tai, ką Bažnyčia tiki ir moko. Šis principas yra neatsiejamai susijęs su kitu svarbiu posakiu – „maldos įstatymu“ (lex orandi), kuris nurodo, kaip Bažnyčia meldžiasi. Šiandien taip pat dažnai pridedamas ir trečiasis elementas – „gyvenimo įstatymas“ (lex vivendi) arba „darbų … [Skaityti toliau…]
Proskynesis (gr. προσκύνησις) krikščionių teologijoje reiškia pagarbą arba nusilenkimą, išreiškiamą šventųjų ikonoms, relikvijoms, kryžiui ar šventiesiems, kaip Dievo tarnams. Tai išorinis pagarbos gestas, nukreipiantis tikinčiuosius į Dievą per šventą atvaizdą ar asmenį, bet neprilygstantis dieviškam garbinimui. Ši praktika tapo ypač svarbi VII–VIII a. Bizantijos imperijoje per ikonoklazmo krizę, kai buvo ginčijamasi dėl ikonų pagarbumo teisėtumo. … [Skaityti toliau…]
Latreia (gr. λατρεία) krikščionių teologijoje reiškia garbinimą, skirtą tik Dievui – Švenčiausiajai Trejybei (Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai). Tai aukščiausia pagarba, išreiškiama per Mišių auką, maldas ir šlovinimą, pripažįstant Dievą kaip vienintelį Kūrėją. VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, ypač per ikonoklazmo krizę, latreia buvo griežtai atribota nuo kitų pagarbos formų, kad būtų išvengta stabmeldystės kaltinimų. Skirtumas … [Skaityti toliau…]
Skirtumas tarp garbinimo (latreia) ir pagarbos (proskynesis) yra esminis krikščionių teologijoje, ypač aptariant šventųjų ikonų, relikvijų ar kitų šventų objektų vietą tikėjime. Šios sąvokos buvo ypač svarbios Nikėjos II susirinkime (787 m.), kuris įtvirtino ikonų garbinimo praktiką, aiškiai atskirdamas šiuos du veiksmus. Skirtumas tarp latreia ir proskynesis tapo ypač aktualus VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, per … [Skaityti toliau…]
Jeruzalės susirinkimas datuojamas apie 50 m. po Kristaus, nors tiksli data lieka diskusijų objektu, nes šaltiniai, tokie kaip Apaštalų darbai, nenurodo konkrečios dienos. Susirinkimas vyko Jeruzalėje, kuri tuo metu buvo ne tik judaizmo, bet ir ankstyvosios krikščionybės centras. Miestas pulsavo religine ir politine įtampa, nes Romos imperijos šešėlyje krikščionių bendruomenė ieškojo savo kelio tarp žydų … [Skaityti toliau…]
Klermono susirinkimas, įvykęs 1095 m. lapkričio 18–28 d. Klermone (dabartinė Prancūzija), yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios istorijos įvykių, nes jame popiežius Urbonas II paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099). Šis susirinkimas ne tik padėjo pagrindą kryžiaus žygių erai, bet ir sustiprino popiežiaus autoritetą, suvienijo susiskaldžiusią krikščioniškąją Europą ir paveikė religinį bei politinį žemyno gyvenimą. XI a. … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Urbono II kalba, pasakyta 1095 m. lapkričio 27 d. Klermono susirinkime (dabartinė Prancūzija), laikoma vienu reikšmingiausių viduramžių istorijos momentų, nes ji paskatino Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099). Deja, nėra išlikusio autentiško, vieningo kalbos teksto, kurį būtų užrašęs pats Urbonas II ar jo tiesioginiai sekretoriai. Vietoj to, turime kelias skirtingas kalbos versijas, užrašytas įvairių kronikininkų, kurie … [Skaityti toliau…]
Apaštališkajį laišką „Integrae servandae“ (Šventasis Sostas) 1965 m. gruodžio 7 d. motu proprio (savo iniciatyva) paskelbė popiežius Paulius VI, siekdamas reformuoti Romos kurijos struktūrą, ypač Šventąją kongregaciją, anksčiau žinomą kaip Šventasis ofisas arba Visuotinė Romos inkvizicija. Šis laiškas buvo atsakas į besikeičiančias Bažnyčios ir visuomenės sąlygas po Vatikano II susirinkimo (1962–1965), kuris skatino Bažnyčios atsinaujinimą … [Skaityti toliau…]
Mariologija – tai teologijos šaka, sistemingai tyrinėjanti Dievo Motinos Mergelės Marijos asmenį, vaidmenį išganymo istorijoje, jos garbinimą ir reikšmę krikščioniškajame tikėjime bei gyvenime. Tai gilus ir daugiasluoksnis mokslas, siekiantis suprasti ypatingą Marijos vietą Dievo plane ir jos santykį su Sūnumi Jėzumi Kristumi bei Bažnyčia. Žodis „mariologija“ yra sudurtinis, kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: Tiesiogine prasme … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje egzistuoja gili ir svarbi sąvoka – sensus fidelium (lotyniškai „tikinčiųjų pojūtis“, „tikinčiųjų supratimas“ arba „tikėjimo instinktas“). Tai nėra tiesiog subjektyvi nuomonė ar statistinis daugumos pritarimas; tai kur kas gilesnis, Šventosios Dvasios įkvėptas ir visos tikinčiųjų bendruomenės (lot. fideles) išgyvenamas gebėjimas atpažinti, suprasti ir liudyti tikėjimo tiesas. Šis dvasinis instinktas yra esminis Bažnyčios, … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kodėl Jėzus negrįžta?“ per du tūkstančius metų ne kartą kėlė diskusijas tarp tikinčiųjų. Jis kyla iš nuoširdaus ilgesio, kartais – nusivylimo, o kartais – tiesiog noro suprasti Dievo planą. Naujajame Testamente randame pažadų apie antrąjį Kristaus atėjimą, tačiau kodėl šis įvykis, regis, vis dar neįvyko? Ar Jėzus tikrai sugrįš, o gal tai tik alegorija, … [Skaityti toliau…]