Rožinio malda susideda iš keleto pagrindinių maldų, kurios kartojamos tam tikra tvarka. Tai viena žinomiausių katalikų maldų, jungianti pasikartojančius maldos žodžius su Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo paslapčių apmąstymu. Štai pagrindinė lietuviška Rožinio maldos (lot. Rosarium) struktūra: Rožinis paprastai susideda iš penkių dešimtukų, kuriuose kartojamos „Sveika, Marija“ maldos. Kiekvienas dešimtukas pradedamas malda „Tėve … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikiniam žmogui diena dažnai primena nesibaigiančią užduočių eilę: reikia suspėti, atsakyti, nuvažiuoti, sutvarkyti, neužmiršti. Laikas tapo brangiausia valiuta, kurią nuolat kažkam išleidžiame, dažnai net nepastebėdami, kaip dienos ištirpsta rutinoje. Dėl to posakis „paaukoti dieną“ šiandienos ausiai skamba neįprastai. Paaukoti pinigų ar daiktų mes mokame, tačiau paaukoti visą dieną – reiškia atiduoti tai, ko niekada nebesugrąžinsi. … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausių klausimų tikinčio žmogaus širdyje skamba labai paprastai: kodėl vienos maldos, atrodo, būna išgirstos greitai, o kitos tarsi pakimba tyloje? Žmogus meldžiasi už sveikatą, už šeimą, už darbą, už vaiką, už išėjimą iš sunkios padėties, ir kartais atrodo, kad dangus atsidaro. O kartais – tyla. Tada kyla ne vien liūdesys, bet ir pagunda manyti, … [Skaityti toliau…]
KatalikybėŽodis kilęs iš graikiško katholikós, reiškiančio „visuotinis“ arba „bendras“. Lietuviškai vartojamas kaip apibūdinimas Romos katalikų tikėjimui, kuriam vadovauja popiežius. Kitomis kalbomis: anglų – Catholicism, lotynų – Catholica religio, rusų – католицизм. Katalikybė ilgus šimtmečius formavo Europos kultūrą, teisę, švietimą ir meną, todėl žodis dažnai siejamas ne tik su religija, bet ir su plačia civilizacijos tradicija. … [Skaityti toliau…]
Adventistai yra viena iš protestantizmo atšakų, kuri išsiskiria savo pabrėžtu tikėjimu į greitą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Šios religinės bendruomenės šaknys siekia XIX a., kai Viljamas Miuleris (1782–1849), buvęs baptistų pamokslininkas JAV, pradėjo skelbti pranašystes apie Kristaus sugrįžimą. Miuleris atliko intensyvų Biblijos tyrinėjimą ir 1844 metus nurodė kaip Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo datą, remdamasis Danieliaus … [Skaityti toliau…]
Budizmas nėra tiesiog religija įprasta vakarietiška prasme – jame nėra aukščiausiojo sutvėrėjo, kurio reikėtų bijoti ar prašyti malonės. Tai veikiau filosofinė-psichologinė sistema, gyvenimo būdas ir „proto mokslas“, atsiradęs Šiaurės Indijoje daugiau nei prieš 2500 metų. Šios sistemos tikslas yra itin praktiškas: suprasti žmogaus nepasitenkinimo bei kančios prigimtį ir rasti būdą, kaip ją visiškai išspręsti. Budizmo … [Skaityti toliau…]
Svarbiausia pasikeitimą lėmė krikščioniškoji Jėzaus samprata. Krikščionys labai anksti ėmė suvokti, kad per Jėzų išsipildė žydų viltys sulaukti savo Dievo pasirinkto tarpininko, kurisateisiąs jiems viešpatauti. Jis buvo žydų lauktasis Mesijas. Žydai to nepripažino – čia slypi esminis skirtumas tarp jų ir krikščionių. Krikščionims Jėzaus atėjimas reiškė, kad jau pradeda pildytis visa, kas Dievo buvo pasakyta … [Skaityti toliau…]
„Džonas Bunjanas gimė 1628 m. Anglijoje, mažame Elstono miestelyje netoli Bedfordo. Jo tėvas dirbo katilus, dėl to dažnai buvo niekinamas ir išjuokiamas. Paauglystėje Džonas pasirinko tėvo amatą ir gyvenimo būdą – daug laiko praleisdavo lošdamas azartinius žaidimus ir šokdamas, be to, mėgo keiktis. Nors jų šeima gyveno tokiame Anglijos rajone, kuriame smarkiai plito kalvinistinės doktrinos, … [Skaityti toliau…]
Jėzau, Gerasis Ganytojau,priimk mūsų garbinimą ir nuolankią padėkąuž visus pašaukimus,kurių per savo Dvasią duodi savo Bažnyčiai.Būk šalia vyskupų, kunigų, misionierių,visų pašventintų asmenų;padaryk, kad jie pajėgtų liudyti tikrai evangelišką gyvenimą.Padaryk stiprius ir ištvermingus savo kelyje tuos,kurie ruošiasi šventai tarnystei bei pašvęstam gyvenimui.Padaugink Evangelijos darbininkų,kurie Tavo vardą paskelbtų visoms tautoms.Globok visą mūsų šeimų ir bendruomenių jaunimą;duok jiems … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškos tikėjimo tiesos ir vertybės formuoja krikščioniško gyvenimo pagrindą ir orientuoja tikinčiuosius į Dievo valią, moralinius standartus ir dvasinius idealus. Jos yra pagrindinės krikščioniško tikėjimo dalys ir apima tiek teologinius, tiek moralinius aspektus, kurie padeda tikintiesiems gyventi pagal Evangelijos mokymą. Krikščioniškos tikėjimo tiesos Krikščioniškos vertybės Šventieji Raštai apie tikėjimo tiesas ir vertybes Šventasis Raštas yra … [Skaityti toliau…]
„Nostra Aetate“ yra vienas iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Nostra Aetate“ (lat. „Mūsų laikais arba Šiame Amžiuje“), ir jis buvo paskelbtas 1965 m. spalio 28 d. Tai buvo deklaracija apie Bažnyčios santykius su kitomis religijomis. Šis dokumentas yra reikšmingas dėl savo įtakos tarpreliginiam dialogui ir Bažnyčios požiūriui … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios mokytojas (Doctor Ecclesiae) yra titulas, suteikiamas tam tikriems šventiesiems Katalikų Bažnyčioje, kurie ypatingai pasižymėjo savo teologiniu, doktrininiu, dvasiniu ar moraliniu mokymu. Šis titulas suteikiamas tiems asmenims, kurių raštai ir mokymai yra laikomi itin svarbiais ir naudingi visai Bažnyčiai bei turi reikšmę dvasiniam augimui ir Bažnyčios doktrinos vystymuisi. Pagrindiniai reikalavimai, kad asmuo taptų Bažnyčios mokytoju: … [Skaityti toliau…]