Katalikybė
Žodis kilęs iš graikiško katholikós, reiškiančio „visuotinis“ arba „bendras“. Lietuviškai vartojamas kaip apibūdinimas Romos katalikų tikėjimui, kuriam vadovauja popiežius. Kitomis kalbomis: anglų – Catholicism, lotynų – Catholica religio, rusų – католицизм. Katalikybė ilgus šimtmečius formavo Europos kultūrą, teisę, švietimą ir meną, todėl žodis dažnai siejamas ne tik su religija, bet ir su plačia civilizacijos tradicija.
Krikščionybė
Šis žodis kilęs iš graikų Christianos, reiškiančio „Kristui priklausantis“. Juo apibūdinama visa religija, paremta Jėzaus Kristaus mokymu. Kitomis kalbomis: anglų – Christianity, lotynų – Christianitas, rusų – христианство. Krikščionybė šiandien yra didžiausia pasaulio religija, apimanti įvairias atšakas, kurios skiriasi papročiais, bet vienijamos Kristaus asmens.
Stačiatikybė
Pavadinimas siejamas su slavų православие, reiškiančiu „teisinga garbinimo tvarka“. Lietuviškai žodis atsirado pažodžiui verčiant: „stačias tikėjimas“. Kitomis kalbomis: anglų – Orthodoxy, graikų – Orthodoxía, rusų – православие. Stačiatikybė daug dėmesio skiria liturgijai, senajai tradicijai ir ikonų kultui, todėl žodis siejamas su senųjų papročių išsaugojimu.
Protestantai
Žodis kilęs iš lotyniško protestari, reiškiančio „viešai liudyti, pareikšti prieštaravimą“. Iš pradžių jis taikytas XVI a. reformacijos šalininkams, protestavusiems prieš kai kurias katalikų Bažnyčios praktikas. Kitomis kalbomis: anglų – Protestants, vokiečių – Protestanten, rusų – протестанты. Protestantai pabrėžia asmeninį tikėjimą, Biblijos autoritetą ir paprastumą tikėjimo praktikoje.
Provoslavai
Tai rusiška forma žodžio „stačiatikiai“, kilusi iš православные – „teisingai garbinantys“. Lietuviškai žodis vartojamas kalbant apie rytų krikščionis, dažniausiai turinčius rusišką tradiciją. Kitomis kalbomis: anglų – Orthodox Russians, rusų – православные. Paprastai šiuo žodžiu nusakoma ne tik religinė priklausomybė, bet ir kultūrinis, tautinis ryšys su rusiškąja stačiatikybės atmaina.
Ortodoksija
Žodis kilęs iš graikų orthodoxía, reiškiančio „teisingas tikėjimas“ arba „tiesus garbinimas“. Kitomis kalbomis: anglų – Orthodoxy, rusų – ортодоксия. Lietuvoje jis dažniausiai vartojamas kaip sinonimas stačiatikybei, tačiau platesniame kontekste ortodoksija gali reikšti ir bet kurios religijos tradicinę, griežtai laikomą mokymo kryptį.
Reformatai
Pavadinimas kilęs iš lotyniško reformatio – „pertvarkymas, atnaujinimas“. Kitomis kalbomis: anglų – Reformed Church, vokiečių – Reformierte Kirche, rusų – реформаты. Lietuvoje reformatai žinomi nuo XVI a., jų bendruomenės kūrėsi daugiausia Didžiojoje Kunigaikštystėje. Reformatai pabrėžia paprastą liturgiją, Dievo žodžio skelbimą ir bendruomeniškumą.
Liuteronai
Žodis kilęs iš Martyno Liuterio pavardės – reformacijos pradininko Vokietijoje. Kitomis kalbomis: anglų – Lutherans, vokiečių – Lutheraner, rusų – лютеране. Liuteronai akcentuoja tikėjimą malone, o ne darbais, ir Šventojo Rašto viršenybę prieš tradiciją. Lietuvoje ši bendruomenė turi gilias šaknis Mažojoje Lietuvoje.
Kalvinistai
Pavadinimas kilęs iš reformatoriaus Jono Kalvino pavardės. Kitomis kalbomis: anglų – Calvinists, prancūzų – Calvinistes, rusų – кальвинисты. Kalvinistai ypač akcentuoja Dievo visagalybę ir išankstinį numatymą. Lietuvoje kalvinistai artimi reformatams, todėl abu pavadinimai neretai vartojami greta.
Anglikonai
Žodis siejasi su lot. ecclesia Anglicana – „Anglijos Bažnyčia“. Kitomis kalbomis: anglų – Anglicans, rusų – англикане. Anglikonai atsirado XVI a. Anglijoje, kai karalius Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos. Tai kryptis, kuri jungia tiek katalikiškų, tiek protestantiškų bruožų, pabrėžia liturgiją, bet pripažįsta ir tikėjimo laisvę.
Unitai
Žodis kilęs iš lotynų unitas – „vienybė“. Kitomis kalbomis: anglų – Uniates, lenkų – unici, rusų – униаты. Tai Rytų apeigų krikščionys, kurie išlaikė stačiatikių liturgiją, bet pripažįsta popiežiaus valdžią. Žodis siejamas su bandymu sujungti Rytų ir Vakarų tradicijas.
Marijonai
Kilmė iš lotyniško Maria – Mergelės Marijos vardas. Kitomis kalbomis: anglų – Marian Fathers, lenkų – marianie, rusų – мариане. Tai katalikų vienuolių kongregacija, pavadinta Marijos garbei. Žodis vartojamas apibūdinti ne tik vienuolius, bet ir platesnę religinę bendruomenę.
Koptai
Žodis kilęs iš graikų Aigyptios – „egiptietis“. Kitomis kalbomis: anglų – Copts, arabų – Qibt, rusų – копты. Tai seniausia Egipto krikščionių bendruomenė, turinti savo liturgiją, raštą ir patriarchą Aleksandrijoje. Koptai išsaugojo labai seną krikščionybės formą, gyvą nuo pirmųjų amžių.
Armėnų apaštališkoji Bažnyčia
Pavadinimas siejamas su Armėnijos tauta ir apaštalais, kurie, pagal tradiciją, ten skelbė Evangeliją. Kitomis kalbomis: anglų – Armenian Apostolic Church, armėnų – Հայ Առաքելական Եկեղեցի, rusų – Армянская Апостольская Церковь. Tai viena seniausių nepriklausomų krikščioniškų bendruomenių, oficialiai priėmusi krikščionybę dar IV amžiuje.
Asirų krikščionys
Žodis siejamas su senąja Asirijos civilizacija. Kitomis kalbomis: anglų – Assyrian Christians, sirų – ܥܕܬܐ ܕܐܬܘܪ̈ܝܐ, rusų – ассирийские христиане. Tai senosios Rytų Bažnyčios tikintieji, išlaikę unikalią aramėjų kalba vykdomą liturgiją. Jų bendruomenės išsibarstę po Artimuosius Rytus ir diasporą.
Grekai-katalikai
Pavadinimas nusako Rytų apeigų katalikus, dažnai vadinamus ir uniatų vardu. Kitomis kalbomis: anglų – Greek Catholics, lenkų – grekokatolicy, rusų – греко-католики. Jie liturgiją laiko bizantiška forma, bet išpažįsta vienybę su Roma. Lietuvoje jų bendruomenės siejamos su istoriniais ryšiais su Ukraina ir Lenkija.
Metodistai
Žodis kilęs iš graikų methodos – „tvarkingas kelias“. Kitomis kalbomis: anglų – Methodists, rusų – методисты. Tai protestantiška kryptis, atsiradusi XVIII a. Anglijoje, pabrėžianti asmeninę šventumo praktiką, discipliną ir socialinį darbą. Metodistai išgarsėjo aktyvia veikla tarp vargingųjų.
Baptistai
Žodis kilęs iš graikų baptizein – „panardinti“. Kitomis kalbomis: anglų – Baptists, rusų – баптисты. Tai protestantiška kryptis, kuri akcentuoja tikinčiųjų krikštą, atliekamą tik sąmoningai apsisprendus tikėti. Baptistai garsėja paprastomis pamaldomis, bendruomenės savivalda ir Biblijos studijomis.
Adventistai
Žodis kilęs iš lotynų adventus – „atėjimas“. Kitomis kalbomis: anglų – Adventists, rusų – адвентисты. Tai protestantiška kryptis, išaugusi XIX a. JAV, pabrėžianti Kristaus antrojo atėjimo laukimą ir sveiką gyvenimo būdą. Adventistai garsėja griežtu sabatos laikymusi ir stipriu bendruomeniškumu.
Pentekostalininkai (Sekmininkai)
Pavadinimas kilęs iš graikų pentēkostē – „penkiasdešimtoji diena“. Kitomis kalbomis: anglų – Pentecostals, rusų – пятидесятники. Tai šiuolaikinė protestantizmo atmaina, pabrėžianti Šventosios Dvasios veikimą, kalbėjimą kalbomis ir gyvas emocingas pamaldas. Jie išsiskiria charizminiu tikėjimo stiliumi.
Jehovos liudytojai
Žodis siejamas su hebrajų Dievo vardu „Jahvė“ (Jehovah). Kitomis kalbomis: anglų – Jehovah’s Witnesses, rusų – Свидетели Иеговы. Tai krikščionių bendruomenė, išsiskirianti savitu Biblijos aiškinimu, atsisakymu švęsti pasaulietines šventes ir aktyvia misionieriška veikla nuo durų iki durų.
Mormonai (Paskutiniojo Teismo šventieji)
Pavadinimas kilęs iš Mormono knygos – jų šventojo rašto. Kitomis kalbomis: anglų – Mormons arba Latter-day Saints, rusų – мормоны. Tai XIX a. JAV kilusi religinė bendruomenė, jungianti krikščionišką pagrindą su savitu mokymu, stipria misijų tradicija ir gyvu bendruomenės gyvenimu.
Quakeriai (Drebėtojai)
Žodis kilęs iš anglų to quake – „drebėti“. Kitomis kalbomis: anglų – Quakers, rusų – квакеры. Tai krikščionių religinė kryptis, susiformavusi XVII a. Anglijoje, pabrėžianti vidinį Dievo balsą, paprastumą ir pacifizmą. Jie vengia ritualų ir hierarchijos, renkasi tylos susirinkimus.
Šis žodis reiškia „gera žinia“ arba „džiugi naujiena“, kilęs iš graikų kalbos žodžio euangelion. Tai ne tik Jėzaus gyvenimo ir mokymo aprašymas, bet ir esminė krikščioniška idėja, kad per Kristų žmonija gavo išgelbėjimą. Įdomu tai, kad senovėje šis terminas buvo naudojamas skelbti apie karaliaus pergales ar svarbius valdovo įsakymus. Krikščionys pritaikė šį žodį, kad paskelbtų apie Jėzų kaip dangiškąjį Karalių, atnešusį geriausią žinią žmonijai. Evangelijos yra keturios – Mato, Marko, Luko ir Jono, ir jos yra pagrindinis Naujojo Testamento šaltinis.
Sakramentas
Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio sacramentum, kuris iš pradžių reiškė „įžadą“ arba „priesaiką“, ypač susijusią su kario tarnyste. Krikščionybėje sakramentai yra šventi veiksmai, per kuriuos, tikima, Dievas suteikia malonę. Katalikų ir stačiatikių bažnyčios pripažįsta septynis sakramentus, pavyzdžiui, Krikštą ir Eucharistiją. Protestantiškos bažnyčios paprastai pripažįsta tik du – Krikštą ir Viešpaties Vakarienę, nes jie yra tiesiogiai įsteigti Jėzaus. Kai kurie senieji krikščionių raštai mini sakramentus kaip slaptus, žinotinus tik įšventintiems asmenims, kas suteikia šiam žodžiui papildomo paslapties sluoksnio.
Panteizmas
Nors tai nėra tiesiogiai krikščioniškas terminas, jis kartais pasirodo teologinėse diskusijose kaip opozicija. Panteizmas reiškia „viskas yra Dievas“. Tai reiškia, kad Dievas ir gamta yra tas pats, o ne atskiri. Krikščionybė griežtai skiria Kūrėją nuo kūrinio, vadindama tai teizmu. Panteizmas buvo populiarus tarp kai kurių filosofų, bet Bažnyčia jį visada laikė klaidingu mokymu, nes tai panaikina asmeninį Dievą, kuris gali bendrauti su žmogumi.