Kas yra budizmas?

Budizmas nėra tiesiog religija įprasta vakarietiška prasme – jame nėra aukščiausiojo sutvėrėjo, kurio reikėtų bijoti ar prašyti malonės. Tai veikiau filosofinė-psichologinė sistema, gyvenimo būdas ir „proto mokslas“, atsiradęs Šiaurės Indijoje daugiau nei prieš 2500 metų. Šios sistemos tikslas yra itin praktiškas: suprasti žmogaus nepasitenkinimo bei kančios prigimtį ir rasti būdą, kaip ją visiškai išspręsti.

Budizmo ištakos neatsiejamos nuo istorinio žmogaus – Sidharta Gautama, vėliau vadinamo Buda Šakjamunis. Jis nepretendavo būti dievu ar antgamtine būtybe ir pats pabrėždavo, kad yra tik mokytojas, atradęs kelią į kančios įveikimą. Todėl budizmo pagrindas nėra dievų garbinimas ar tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, bet žmogaus proto tyrinėjimas ir vidinės transformacijos galimybė. Buda mokė, kad kiekvienas žmogus gali pasiekti tą pačią nubudimo būseną, jei nuosekliai ugdo sąmoningumą, išmintį ir atjautą.

Budizmas vienija apie 500 milijonų pasekėjų visame pasaulyje ir daro milžinišką įtaką šiuolaikinei psichologijai bei medicinai per sąmoningumo (mindfulness) praktikas.

Budizmo pagrindas: Keturių tauriųjų tiesų diagnozė

Buda savo mokymą pradėjo ne nuo dieviškų apreiškimų, o nuo loginės analizės. Jis elgėsi kaip gydytojas: nustatė simptomus, rado jų priežastį, patvirtino, kad liga išgydoma, ir išrašė receptą.

• Tiesa apie kančią (Dukkha): Budizmas teigia, kad gyvenimas savo esme yra netobulas ir neteikiantis galutinio pasitenkinimo. Dukkha apima ne tik fizinį skausmą, bet ir subtilų nerimą, nuobodulį, baimę prarasti tai, ką mylime, ir neviltį dėl senatvės bei mirties. Net ir laimė yra dukkha, nes ji yra laikina.
• Tiesa apie kančios kilmę (Samudaya): Pagrindinė mūsų nerimo priežastis yra troškimas (Tanha) ir prisirišimas. Mes nuolat ko nors norime arba ko nors vengiame. Mes norime, kad malonūs dalykai truktų amžinai, o nemalonūs niekada neįvyktų, tačiau pasaulis veikia kitaip – jis nuolat kinta.
• Tiesa apie kančios pabaigą (Nirodha): Gera žinia yra ta, kad kančią galima nutraukti. Kai žmogus nustoja aklai vaikytis savo troškimų ir paleidžia prisirišimą prie savo „ego“ iliuzijos, jis pasiekia ramybės būseną, vadinamą Nirvana.
• Tiesa apie kelią (Magga): Tai praktinė instrukcija, kaip pasiekti tą išsilaisvinimą. Tai Kilnusis aštuongubas kelias.

Kilnusis aštuongubas kelias: Kaip gyventi?

Tai nėra įsakymai, už kurių nesilaikymą baudžiama. Tai aštuonios sritys, kurias budistas turi tobulinti kartu, kad pasiektų dvasinę pusiausvyrą. Jas galima suskirstyti į tris pagrindinius blokus:

I. Išmintis (Panna)

• Teisingas supratimas: Gebėjimas matyti pasaulį tokį, koks jis yra (nepastovus), o ne tokį, kokį norime matyti per savo troškimų filtrą.
• Teisingas nusiteikimas: Pasiryžimas elgtis geranoriškai, atsisakyti pykčio ir siekti nekenkti kitoms būtybėms.

II. Etika ir moralė (Sila)

• Teisinga kalba: Susilaikymas nuo melo, apkalbų, nesantaikos kurstymo ir grubių žodžių. Kalba turi būti tiesioginė, maloni ir prasminga.
• Teisingas elgesys: Susilaikymas nuo žudymo (bet kokios gyvybės), vogimo ir netinkamo seksualinio elgesio.
• Teisingas gyvenimo būdas: Darbas ar profesija, kuri nekenkia kitiems (pvz., budistas vengia prekiauti ginklais, svaigalais ar verstis išnaudojimu).

III. Proto lavinimas (Samadhi)

• Teisingos pastangos: Nuolatinė valios kontrolė, siekiant neleisti kilti neigiamoms mintims ir skatinti teigiamas proto būsenas.
• Teisingas dėmesingumas: Budrumas (Mindfulness). Gebėjimas stebėti savo kūno pojūčius, jausmus ir mintis esamuoju momentu be išankstinio vertinimo.
• Teisingas susikaupimas: Gili meditacija, kurios metu protas nurimsta ir tampa skaidrus, leidžiantis pamatyti tiesą apie būties prigimtį.

Svarbiausios koncepcijos: Karma, Samsara ir Anatta

Daugelis painioja budistinę karmos sampratą su likimu. Karma iš tiesų reiškia „veiksmą“, atliekamą su ketinimu. Tai priežasties ir pasekmės dėsnis: kiekvienas mūsų pasirinkimas palieka pėdsaką mūsų sąmonėje. Geri veiksmai kuria polinkį į laimę, blogi – į kančią.

Budizmas moko apie Samsarą – nesibaigiantį atgimimų ratą. Kol žmogus neišvaduoja savo proto nuo godumo ir neišmanymo, jo sąmonė po mirties vėl randa naują formą. Tikslas yra nutraukti šį ratą ir pasiekti Nirvaną.

Esminis skirtumas nuo kitų religijų yra Anatta (ne-aš) koncepcija. Buda teigė, kad nėra jokios amžinos, nekintančios sielos ar „Aš“. Tai, ką vadiname savimi, yra tik nuolat besikeičiantis penkių elementų srautas (kūnas, jausmai, suvokimas, protiniai dariniai ir sąmonė). Suvokus, kad „Aš“ yra tik laikina etiketė, išnyksta egoizmas ir baimė.

Trys brangenybės ir pagrindinės srovės

Tapimas budistu tradiciškai išreiškiamas per „prieglobsčio priėmimą“ trijuose brangakmeniuose (Triratna):

1. Buda: Pavyzdys žmogaus, kuris pats pasiekė nušvitimą ir parodė kelią kitiems.
2. Dharma: Budos mokymas, tiesa apie pasaulio dėsnius ir praktiniai metodai.
3. Sangha: Dvasinė bendruomenė (vienuoliai ir pasauliečiai), kuri padeda vieni kitiems dvasiniame kelyje.

Per tūkstantmečius budizmas išsišakojo į kelias kryptis:

Budizmas ir šiuolaikinis pasaulis

Budizmas dažnai vadinamas „ateistiškiausia religija“ arba „religija be Dievo“, todėl jis puikiai dera su šiuolaikiniu moksliniu požiūriu. Neurologijos tyrimai rodo, kad ilgalaikė meditacija keičia smegenų struktūrą – stiprina sritis, atsakingas už empatiją ir streso valdymą.

Pats Buda ragino savo mokinius niekuo netikėti aklai: „Netikėkite tuo, ką sakau, vien iš pagarbos man. Tikrinkite mano žodžius savo patirtimi, kaip auksakalys tikrina auksą jį kaitindamas ir pjaustydamas“. Šis kvietimas tirti savo protą ir pačiam patirti ramybę daro budizmą patrauklų šiuolaikiniam žmogui, ieškančiam atsakymų triukšmingame ir skubančiame pasaulyje.

Citatos

• Mintis yra visų būsenų pagrindas, mintis joms vadovauja, iš minties jos kyla. Jei žmogus kalba ar veikia vedamas tyros minties, laimė seka paskui jį kaip niekada neatsiliekantis šešėlis. (Dhammapada, 2 posmas). Buda pabrėžė, kad mūsų vidinis nusiteikimas ir sąmonės kokybė tiesiogiai lemia tai, kaip mes patiriame pasaulį – tyras protas natūraliai kuria džiaugsmą.
• Neapykanta niekada nenumalšinama neapykanta; tik meilė ir atjauta ją numalšina. Tai amžinas, nekintantis dėsnis. (Dhammapada, 5 posmas). Ši mintis moko, kad agresija tik kursto naują agresiją, o vienintelis būdas nutraukti priešiškumo grandinę yra sąmoningas geranoriškumas.
• Budrumas yra kelias į nemirtingumą, o apsileidimas – kelias į mirtį. Budrieji nemiršta, o apsileidusieji jau yra tarsi numirėliai. (Dhammapada, 21 posmas). Čia budrumas suprantamas kaip nuolatinis sąmoningumas ir buvimas čia ir dabar; žmogus, kuris gyvena mechaniškai, praranda tikrąjį gyvenimo skonį ir prasmę.
• Kai paprastą žmogų ištinka fizinis skausmas, jis liūdi, skundžiasi ir piktinasi. Taip jį perveria dvi strėlės: viena fizinė, kita – emocinė. Mokytas žmogus priima fizinį skausmą be pasipriešinimo, tad jį perveria tik viena strėlė. (Samyutta Nikaya, 36.6). Buda norėjo pasakyti, kad nors gyvenimo sunkumai yra neišvengiami, mūsų reakcija į juos (kančia) yra pasirenkama ir ją galima suvaldyti.
• Geriau už tūkstantį tuščių žodžių yra vienas prasmingas žodis, kurį išgirdęs žmogus randa ramybę. (Dhammapada, 100 posmas). Ši citata ragina vertinti kalbos kokybę, o ne kiekybę, ir primena, kad tikra išmintis dažnai slypi paprastume.
• Mažai po mažai, akimirka po akimirkos, išmintingas žmogus turi šalinti savo ydas, kaip auksakalys šalina priemaišas iš sidabro. (Dhammapada, 239 posmas). Mokytojas akcentavo, kad dvasinis tobulėjimas nėra vienkartinis įvykis, o kantrus, kasdienis darbas su savo charakteriu.
• Kaip lotosas iškyla virš vandens ir nesusitepa purvu, kuriame auga, taip Buda iškyla virš pasaulio ydų ir joms nepasiduoda. (Sutta Nipata, 3.9). Tai metafora apie tai, kad žmogus gali gyventi chaotiškame ir netobulame pasaulyje, tačiau išlikti viduje skaidrus, ramus ir tyras.
• Viskas, kas dega, vienuoliai, dega. Akis dega, vaizdai dega… Jie dega godumo, neapykantos ir neišmanymo ugnimi. (Adittapariyaya Sutta). Buda vaizdžiai perspėjo, kad mūsų nesuvaldomos aistros ir troškimai yra tarsi gaisras, kuris sekina mūsų gyvybinę energiją ir neleidžia patirti ramybės.
• Mano mokymas yra tarsi plaustas, skirtas perplaukti upę. Kai pasieksite kitą krantą, palikite plaustą ir eikite toliau – nereikia jo neštis ant nugaros. (Alagaddupama Sutta, MN 22). Ši mintis moko neprisirišti net prie pačių dvasinių praktikų ar teorijų, kai jos jau atliko savo darbą; tikslas yra laisvė, o ne aklas sekimas dogmomis.
• Visi sudėtiniai dalykai yra nykstantys. Uoliai siekite savo išsivadavimo. (Mahaparinibbana Sutta). Tai paskutinis Budos raginimas prieš mirtį, primenantis, kad laikas bėga, viskas keičiasi, todėl nereikėtų atidėlioti dvasinio augimo.
• Nepriimkite mano žodžių vien iš pagarbos man, bet patys juos ištirkite, kaip auksakalys tikrina auksą jį pjaustydamas ir trindamas. (Kalama Sutta). Buda skatino kritinį mąstymą ir asmeninę patirtį, pabrėždamas, kad tikrasis žinojimas ateina ne per aklą tikėjimą, o per praktinį patikrinimą.
• Ugdykite beribę meilę visoms gyvoms būtybėms, kaip motina saugo savo vienintelį vaiką, net rizikuodama savo gyvybe. (Metta Sutta). Tai pamatas budistinei etikai, kurioje meilė suprantama ne kaip emocija, o kaip aktyvus noras, kad visos būtybės būtų laimingos ir laisvos.
• Kad ir kas iškiltų sąmonėje, supraskite: tai nėra mano, tai nesu aš, tai nėra mano savastis. (Anattalakkhana Sutta). Viena svarbiausių citatų apie „ne-aš“ (Anatta), padedanti atpažinti, kad mūsų mintys ir emocijos yra laikini reiškiniai, su kuriais nereikėtų aklai tapatintis.
• Pergalė gimdo neapykantą, nes nugalėtasis kenčia. Tik tas, kuris atsisako ir pergalės, ir pralaimėjimo, randa tikrąją ramybę. (Dhammapada, 201 posmas). Buda mokė, kad noras dominuoti ar laimėti prieš kitus kuria konfliktus, o laimė pasiekiama nustojus konkuruoti ir lygintis.
• Nėra jokio kelio danguje. Kelias yra širdyje. (Dhammapada, 254 posmas). Ši mintis primena, kad atsakymai į didžiausius gyvenimo klausimus slypi ne išorinėse apeigose ar tolimose vietose, o mūsų pačių vidaus tyrinėjime ir tyroje širdyje.
• Tramdykite protą, nes suvaldyta sąmonė atneša laimę. Protas yra nepastovus ir sunkiai sugaunamas, jis lekia ten, kur geidžia. (Dhammapada, 35 posmas). Buda mokė, kad protas yra tarsi laukinis žvėris, kuris be priežiūros klaidžioja troškimų labirintuose; tik sąmoningai jį lavindami galime pasiekti vidinę ramybę.
• Jei būtybės žinotų, kaip žinau aš, dalijimosi ir davimo vaisius, jos niekada nevalgytų nepasidalijusios ir neleistų godumui užvaldyti savo širdies. (Itivuttaka, 26). Ši mintis akcentuoja dosnumą ne kaip moralinę pareigą, o kaip gilų suvokimą, kad duodami kitam mes turtiname savo pačių dvasinę būseną ir mažiname egoizmą.
• Atsisakykite smurto prieš visas būtybes, nė vienos iš jų neskriauskite. Keliaukite vieni kaip raganosio ragas. (Sutta Nipata, 1.3). Tai raginimas dvasinei nepriklausomybei; nors bendruomenė svarbi, galutinė tiesa pasiekiama individualiomis pastangomis, nebijant vienatvės ir tvirtai laikantis savo vertybių.
• Jūs patys turite įdėti pastangas – nubudusieji tik nurodo kelią. (Dhammapada, 276 posmas). Buda dar kartą priminė, kad dvasinis kelias nėra pasyvus tikėjimas ar malda, o aktyvus darbas su savimi; joks mokytojas negali „nušvisti“ už patį mokinį.
• Sveikata yra didžiausias laimėjimas, pasitenkinimas – didžiausias turtas, pasitikėjimas – geriausias giminaitis, o Nirvana – aukščiausioji laimė. (Dhammapada, 204 posmas). Mokytojas čia pateikė tikrųjų vertybių hierarchiją, kurioje vidinis džiaugsmas ir dvasinė laisvė vertinami kur kas labiau nei materialios gėrybės ar socialinis statusas.
• Gėlių kvapas nesklinda prieš vėją, tačiau doro žmogaus garsas pasiekia visas puses. Dorybės aromatas užpildo visą erdvę. (Dhammapada, 54 posmas). Buda norėjo pasakyti, kad geri darbai ir moralus elgesys turi kur kas platesnę ir ilgaamžiškesnę įtaką nei bet koks išorinis grožis ar laikina šlovė.
• Kantri ištvermė yra aukščiausioji askezė, o Nirvana, sako nubudusieji, yra aukščiausias tikslas. Tikras atsiskyrėlis tas, kuris nekenkia kitiems. (Dhammapada, 184 posmas). Ši citata pabrėžia kantrybę kaip vieną svarbiausių dvasinių įrankių; gebėjimas ramiai priimti sunkumus yra galingesnis už bet kokį fizinį savęs kankinimą.
• Nors kvailys visą gyvenimą bendrautų su išminčiumi, jis taip ir nesuprastų tiesos, kaip šaukštas niekada nesužino sriubos skonio. (Dhammapada, 64 posmas). Buda perspėjo, kad vien buvimas šalia išminties nepadaro žmogaus išmintingu – būtina turėti atvirą protą ir gebėjimą pačiam apdoroti bei priimti mokymą.
• Gerai pasakyta kalba yra ta, kuri nesukelia pykčio, kuri yra teisinga, maloni ir neša naudą. Kalbėkite tik tai, kas nekenkia sau ir kitiems. (Subhasita Sutta, Sn 3.3). Tai „teisingos kalbos“ principo apibendrinimas, primenantis, kad mūsų žodžiai turi būti naudojami kurti santykius, o ne griauti kitų ramybę.
• Kaip didysis vandenynas turi tik vieną skonį – druskos, taip ir mano mokymas turi tik vieną skonį – išsilaisvinimo skonį. (Udana, 5.5). Šia metafora Buda paaiškino, kad visos gausios jo taisyklės, meditacijos ir filosofijos turi vienintelį galutinį tikslą: padėti žmogui tapti visiškai laisvam nuo vidinės kančios.

Literatūra

Pagrindiniai kanoniniai raštai

• Pali kanonas (Tipitaka / „Triguba pintinė“). Pali Canon / Tipitaka. Tai pats seniausias ir autoritetingiausias budizmo tekstų rinkinys, užrašytas pali kalba. Jį sudaro trys pagrindinės dalys: Vinaja Pitaka (vienuolių taisyklės), Suta Pitaka (Budos pamokslai) ir Abhidhama Pitaka (filosofinė ir psichologinė analizė).
• Dhamapada (Mokymo pėdos). Dhammapada. Populiariausia Pali kanono dalis, susidedanti iš 423 posmų. Tai glaustas budizmo etikos rinkinys, kuriame Buda aiškina, kaip protas formuoja mūsų likimą ir kaip pasiekti vidinę ramybę.
• Milindos klausimai. Milinda Panha. Senovinis tekstas, parašytas kaip dialogas tarp graikų ir indų karaliaus Milindos (Menandro I) ir budistų vienuolio Nagasenos. Tai vienas geriausių tekstų, paaiškinančių sudėtingas budizmo koncepcijas, tokias kaip „ne-aš“ (Anatta) ir reinkarnacija, naudojant suprantamas metaforas.
• Išsivalymo kelias. Visuddhimagga. V a. išminčiaus Budagosos (Buddhaghosa) parašytas traktatas. Tai pati išsamiausia meditacijos ir dvasinės disciplinos instrukcija, kurioje sistemingai išdėstytas visas Teravados budizmo kelias.

Mahajanos budizmo sutros

• Širdies sutra. Heart Sutra / Prajnaparamita Hridaya. Viena trumpiausių ir giliausių Mahajanos sutrų. Joje aiškinama tuštumos (Sunyata) koncepcija – idėja, kad joks reiškinys neturi savarankiškos, nekintančios esmės, o viskas yra tarpusavyje susiję.
• Deimantinė sutra. Diamond Sutra / Vajracchedika Prajnaparamita. Tekstas, akcentuojantis neprisirišimą net prie paties dvasinio mokymo. Ji moko, kad visos formos ir sąvokos yra iliuzinės, o tikroji išmintis pasiekiama tiesiogiai patiriant realybę be proto sukurtų konstrukcijų.
• Lotoso sutra. Lotus Sutra / Saddharma Pundarika Sutta. Viena įtakingiausių sutrų Rytų Azijoje. Joje Buda moko, kad kiekviena gyva būtybė turi „Budos prigimtį“ ir gali tapti nušvitusia. Ji pabrėžia užuojautos ir universalaus išsigelbėjimo svarbą.
• Vimalakirčio sutra. Vimalakirti Nirdesa Sutra. Unikalus tekstas, kurio pagrindinis herojus yra ne vienuolis, o išmintingas pasaulietis Vimalakirtis. Knyga moko, kad nušvitimą galima pasiekti gyvenant įprastą gyvenimą, jei tik protas išlieka tyras ir neprisirišęs.

Tibeto budizmo ir vėlesni tekstai

• Tibeto mirusiųjų knyga. Bardo Thodol. Tekstas, skirtas skaityti mirštančiam ar ką tik mirusiam žmogui. Jame aprašomos sąmonės būsenos tarp mirties ir naujo atgimimo bei pateikiamos instrukcijos, kaip atpažinti nušvitimo šviesą šioje tarpinėje būsenoje.
• Kelias į nušvitimą. Bodhicharyavatara (Šantideva). VIII a. parašytas šedevras apie Bodhisatvos – žmogaus, siekiančio nušvisti dėl kitų gerovės – kelią. Knygoje pateikiami itin praktiški patarimai, kaip suvaldyti pyktį, ugdyti kantrybę ir meditacinį susikaupimą.

Geriausi šiuolaikiniai įvadai (akademinė klasika)

• Ko mokė Buda. What the Buddha Taught (Walpola Rahula). Ši knyga laikoma geriausiu įvadu į budizmo pagrindus šiuolaikiniam žmogui. Autorius vengia vėlesnių legendų ir remiasi tik pačiais seniausiais Pali kanono tekstais, paaiškindamas juos labai racionaliai ir aiškiai.
• Budizmo pagrindai. The Foundations of Buddhism (Rupert Gethin). Oksfordo profesoriaus parašyta knyga, kuri pateikia išsamų, bet nesudėtingą budizmo istorijos, filosofijos ir meditacijos praktikų vaizdą.