Tradicinė katalikinė malda, vadinama „Requiem aeternam“ (Amžinas atilsis), kuri dažnai naudojama laidojimo apeigose ir mirties metinių maldose. Tekstas yra iš „Requiem“ mišių, kurios yra skiriamos už mirusius ir maldaujamos už jų amžinąją ramybę. Šios maldos metu kunigas ir tikintieji meldžiasi už mirusius, prašydami Dievo atleidimo ir malonės. Procesijos metu taip pat gali būti naudojami ritualiniai … [Skaityti toliau…]
Šv. Polikarpo kankinystės laiškas (lot. Martyrium Polycarpi) yra vienas seniausių krikščioniškų tekstų, pasakojančių apie krikščionio kankinio mirtį. Šis laiškas aprašo Šv. Polikarpo, Smirnos vyskupo ir vieno iš svarbiausių II amžiaus Bažnyčios tėvų, kankinystę, įvykusią maždaug 155–160 m. Smirnoje (dabartinėje Turkijoje). Polikarpas buvo tiesioginis apaštalo Jono mokinys, ir jo kankinystė tapo svarbiu liudijimu apie krikščionių ištikimybę … [Skaityti toliau…]
Dangiškasis Tėve, mes susirinkome čia, kad atsisveikintume su mūsų mylimuoju (-ąja) [vardas]. Prašome Tavo malonės ir paguodos šiuo sunkiu momentu. Dėkojame už gyvenimą, kurį [vardas] gyveno, ir už visus gerus darbus ir meilę, kuriuos jis/ji atnešė į mūsų gyvenimus. Prašome, kad Tu suteiktum [vardas] amžinąją ramybę ir gyvenimą Tavo šventoje karalystėje. Te tebuvo atleisti visi … [Skaityti toliau…]
Štai lietuviškas vertimas „Angelo maldos“: ℣. Viešpaties angelas apreiškė Švenčiausiajai Mergelei Marijai,℟. Ir ji pradėjo iš Šventosios Dvasios. Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi; tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo įsčių vaisius, Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen. ℣. Štai Viešpaties tarnaitė.℟. Tebūna man, … [Skaityti toliau…]
Religijų konkurencija per istoriją gali būti traktuojama kaip natūrali žmonių grupių reakcija į ribotą išteklių pasaulį – tiek dvasinių, tiek materialių. Nors religijos dažnai siejamos su asmeniniu tikėjimu ir dvasiniu tobulėjimu, jų plėtra dažnai buvo siejama su socialine ir politine galia. Religijos, ypač didžiosios monoteistinės – judaizmas, krikščionybė ir islamas – ne tik skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie Jesės medį kyla iš Šventojo Rašto, tiksliau iš Izaijo knygos, kur minima, jog „iš Išajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras“ (Iz 11,1). Šis vaizdinys tapo simboliu, išreiškiančiu Dievo pažadą ir ištikimybę per ilgus šimtmečius. Jesės medis yra advento laikotarpio tradicija, kuri pasakoja apie Dievo pažadus žmonijai, nuo senovės iki Mesijo … [Skaityti toliau…]
Dionisijas Areopagitas – svarbus ankstyvosios krikščionybės teologas, kuris sujungė krikščioniškąsias ir neoplatoniškas idėjas. Jo tekstuose hierarchija suvokiama kaip būdas Dievui apšviesti kūriniją per dangiškuosius tarpininkus, tokie kaip angelai, kurie perduoda dieviškąją šviesą ir meilę žmonėms. Dionisijas skyrė tris pagrindinius hierarchijos veikimo būdus: proodos (emanacija – Dievo kūrybos sklaida), epistrophê (grįžimas į Dievą) ir monê (vienybė … [Skaityti toliau…]
Dieve,aš tikiuosi iš Tavęs amžinojo gyvenimo ir visų malonių,kurių reikia jam pasiekti,nes Tu, būdamas begalinis gerumas ir ištikimybė,pažadėjai tai suteikti.Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.Amen. Pasitikėjimo malda dažniausiai kalbama asmeniniuose maldos momentuose, kai tikintysis nori sustiprinti savo pasitikėjimą Dievu ir Jo pažadais. Ji taip pat gali būti naudojama po išpažinties ar pasiruošiant svarbiems gyvenimo įvykiams, kai … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Paulius laiške Korintiečiams mini „dyglį kūne“ – mistinę kančią, kurią jis patyrė, tačiau detaliai neatskleidžia, kas tai buvo. Šioje istorijoje Paulius kalba apie šį „dyglį“ kaip priemonę, kurią Dievas leido, kad išlaikytų jį nuolankų ir apsaugotų nuo išdidumo. Paulius rašo: „Ir kad man dėl nepaprastų apreiškimų neįpuolus į išdidumą, man duotas dyglys į kūną, … [Skaityti toliau…]
Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju, … [Skaityti toliau…]
Lauksargis – senovės lietuvių mitologijoje lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas. Jis buvo atsakingas už žemdirbystę, derliaus sėkmę ir apsaugą nuo gamtos nelaimių, tokių kaip liūtys, kruša ar sausros, kurios galėjo sunaikinti derlių ir sutrikdyti ūkio darbus. Lauksargis buvo gerbiamas ir šaukiamas per žemės ūkio darbus, ypač sėjant ar ariant laukus, kai buvo tikimasi … [Skaityti toliau…]
Baubis, dar žinomas kaip Jaučiabaubis arba Jaučių Baubis, buvo vakarų lietuvių ir prūsų gyvulių, ypač galvijų dievas. Jis buvo itin svarbi dievybė senovės žemdirbiams ir gyvulių augintojams, kurių gyvenimas stipriai priklausė nuo gyvulių sveikatos ir vaisingumo. Baubio kultas buvo ypač paplitęs tarp vakarų Lietuvos ir Prūsijos žemių, kur gyvulininkystė buvo pagrindinė pragyvenimo šaka. Šios dievybės … [Skaityti toliau…]