Krikščionių mistikoje caligo ignorantiae (lot. „nežinojimo tamsa“) yra gili teologinė sąvoka, apibūdinanti būseną, kai siela, ieškodama Dievo, atsisako racionalaus žinojimo ir pasineria į dieviškąją paslaptį, kurią gaubia „tamsa“. Ši tamsa nėra neišmanymas ar neviltis, bet veikiau nuolankus pripažinimas, kad Dievas yra anapus žmogaus proto ribų. Populiarinta šv. Bonaventūros ir įkvėpta ankstesnių mistikų, tokių kaip Pseudo-Dionisijus … [Skaityti toliau…]
Krikščionių mistikoje terminas excessus mentis (lot. „sielos išėjimas“ arba „proto peržengimas“) apibūdina gilų dvasinį patyrimą, kai žmogaus siela, per maldą ir kontempliaciją, pakyla virš savo žmogiškų ribų ir susivienija su Dievu. Ši sąvoka, ypač išplėtota viduramžių teologų, tokių kaip šv. Bonaventūra, atspindi mistinį kelią, kuriame siela peržengia racionalų mąstymą ir pasineria į dieviškąją meilę. Terminas … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Katarsis (graikų k. κάθαρσις, katharsis – „apsivalymas“) – tai emocinis ir dvasinis išsilaisvinimas, kurį patiriame per meną, dramą ar intensyvų išgyvenimą. Aristotelis savo „Poetikoje“ katarsį apibūdino kaip tragedijos poveikį: stebėdami herojų kančias, žiūrovai išgyvena gailestį ir baimę, o per šias emocijas „apsivalo“, tarsi paleisdami savo vidinius konfliktus. Katarsis yra ne tik estetinis, bet ir psichologinis … [Skaityti toliau…]
Kas yra tikras žinojimas? Ar tai faktai, kuriuos kaupiame, intuicija, kuria vadovaujamės, ar kažkas gilesnio, kas leidžia mums suprasti pasaulio esmę? Senovės graikų filosofai šį klausimą iškėlė su terminu epistēmė – tikras, pagrįstas žinojimas, priešingas nepatikimai „nuomonei“ (doxa). Epistēmė buvo jų idealas, švyturys, vedantis per abejonių ir iliuzijų jūrą. Bet ką epistēmė reiškia mums, gyvenantiems … [Skaityti toliau…]
Žodis „ekstazė“ (gr. ἔκστασις, ekstasis – „išstojimas iš savęs“) kelia dviprasmiškus jausmus. Jis asocijuojasi su nevaldomu džiaugsmu, šventu apsėdimu, o kartais – pavojingu paklydimu. Nuo šventųjų vizijų iki šokių aikštelės transo, ekstazė yra būsena, kai žmogus peržengia savo ribas, tarsi paliesdamas kažką didesnio už save. Bet kas iš tiesų yra ekstazė? Ar tai dieviškas apreiškimas, … [Skaityti toliau…]
Lietuvių patarlė „Girtam velnias pagalvę pakiša“ slepia daugiau nei vien liaudišką pastebėjimą apie neblaivių žmonių sėkmę. Ji atspindi paradoksą: kodėl žmogus, balansuojantis ant pražūties ribos, dažnai išvengia nelaimės? Kodėl girtumas, siejamas su chaosu ir nuodėme, kartais atrodo apsaugotas? Ši patarlė kviečia gilintis į žmogaus prigimtį, likimą ir transcendentines jėgas, kurios, regis, veikia už uždangos. Ar … [Skaityti toliau…]
Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Barnabo darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Barnabae“ arba „Acta Barnabae apostoli“, angliškai žinomi kaip „Acts of Barnabas“, dar sutinkami pavadinimais „Travels and Martyrdom of Saint Barnabas the Apostle“ ir „The Journeyings and Martyrdom of St. Barnabas the Apostle“. Mokslinėje literatūroje vartojama ir santrumpa Acts Barn. Tekstas priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, vadinasi, jis nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
Nekaltai Pradėtoji (lot. Immaculata Conceptio) yra vienas svarbiausių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis tikėjimą, kad Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės. Šis titulas, giliai įsišaknijęs krikščionių teologijoje, išreiškia Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį. Titulas Nekaltai Pradėtoji kyla iš 1854 m. popiežiaus Pijaus IX bulėje Ineffabilis Deus paskelbtos dogmos, teigiančios, kad … [Skaityti toliau…]
Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]
Teozė (gr. Θέωσις, theōsis) – tai krikščionių teologijos sąvoka, reiškianti žmogaus sudievinimą arba dalyvavimą Dievo gyvenime per Jo malonę. Lietuvių kalboje „teozė“ kartais verčiama kaip „dieviškumo dalinimasis“ ar „sudievinimas“, tačiau tai nėra tapimas Dievu savo esme, o veikiau artėjimas prie Jo šventumo, meilės ir šlovės. Kaip sako šv. Atanazas Aleksandrietis: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus … [Skaityti toliau…]