Pjeras Beilis (1647–1706) – vienas įtakingiausių XVII amžiaus pabaigos ir XVIII amžiaus pradžios Europos mąstytojų. Jo „Istorinis ir kritinis žodynas“ (1697 m., pirmasis leidimas; vėliau dar papildytas 1702 m.) laikomas vienu svarbiausių Apšvietos epochos veikalų. Tai ne tradicinis enciklopedinis žodynas, o milžiniškas, beveik 3000 puslapių apimties kūrinys, sudarytas iš maždaug 2000 straipsnių, daugiausia biografinių, bet … [Skaityti toliau…]
Liber Raziel, dar vadinama Sefer Raziel HaMalakh („Angelo Razielio knyga“), Book of Raziel the Great („Didžioji Razielio knyga“) arba Liber Secretorum Razielis („Razielio paslapčių knyga“), lietuviškai žinoma kaip „Razielio knyga“, yra vienas garsiausių žydų mistinės tradicijos ir angelologijos kūrinių, priklausantis kabalistinės literatūros branduoliui. Šis veikalas nuo viduramžių laikomas „Dievo paslapties knyga“, nes pats vardas Raziel … [Skaityti toliau…]
„Clavicula Salomonis”, arba lietuviškai „Didysis Saliamono raktas”, yra vienas žymiausių okultinių tekstų, priskiriamas legendiniam karaliui Saliamonui. Originalus pavadinimas lotynų kalba – „Clavicula Salomonis”, o anglų kalba jis žinomas kaip „The Key of Solomon the King”. Šis darbas neparašytas vieno konkretaus autoriaus – jis atsirado viduramžiais, greičiausiai XIV–XV amžiuose, Europoje. Manoma, kad tekstas sudarytas iš įvairių … [Skaityti toliau…]
Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
1682 metais, kai danguje šmėžavo ryški kometa (vėliau vadinta 1680 m. kometa), Pjeras Beilis išleido knygą, kuri iš pažiūros atrodė kaip astronominis traktatas, bet iš tikrųjų tapo viena pirmųjų radikalių religinės kritikos ir tolerancijos gynimo manifestų. „Įvairios mintys apie kometą“ – tai ne tik tekstas apie dangaus reiškinį, bet ir gudriai paslėpta filosofinė polemika, parašyta … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Sura Al-Jathiya („Nusilenkianti“, arba „Suklupusi ant kelių“) yra keturiasdešimt penkta pagal eilės numerį Korane, sudaryta iš 37 eilučių. Ji priklauso Mekos apreiškimams, todėl jos tonas labiau teologinis ir pamokantis, orientuotas į tikėjimo pagrindus, įrodymus apie Dievo vienybę bei Prisikėlimo dieną. Pavadinimas „Al-Jathiya“ kilo iš 28 eilutės, kur minima, kad Prisikėlimo dieną kiekviena tauta klūpės ant … [Skaityti toliau…]
Sūra Muhammad – tai keturiasdešimt septintas Korano skyrius, turintis trisdešimt aštuonias eilutes. Ji priskiriama mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo persikėlusi iš Mekos į Mediną ir turėjo kur kas sudėtingesnių iššūkių: politinių, karinių ir socialinių. Šiame kontekste Dievo žodis kreipiamas į bendruomenę, kuri turėjo ne tik patikėti naujuoju tikėjimu, bet ir jį ginti, palaikyti, … [Skaityti toliau…]
Korano 20-oji sura „Ṭā-Hā” yra viena iš gražiausių ir dramatiškiausių mekiškų surų, sudaryta iš 135 eilučių. Ji prasideda tomis pačiomis mistinėmis raidėmis „طه” (Ṭā-Hā), kurios kelia klausimų jau nuo pirmo žvilgsnio. Tradicija sako, kad kai pranašas Mahometas pirmą kartą išgirdo šią surą, jis paklausė: „Kas yra Ṭā-Hā?” Angelas Gabrielius atsakė: „Tu esi Ṭā-Hā” – tai … [Skaityti toliau…]
At-Talaq yra šešiasdešimt penktoji Korano sura, turinti dvylika eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Skyrybos“. Tai viena iš medinietiškų surų, kurioje aptariamos šeimos, santuokos ir moralinės atsakomybės temos. Ji buvo apreikšta tuo laikotarpiu, kai musulmonų bendruomenė jau turėjo savąją teisinę ir socialinę struktūrą, todėl sura reglamentuoja skyrybų procesą, išlaikymo, laukimo ir pagarbos principus tarp vyro ir moters. … [Skaityti toliau…]