Sefer ha-Bahir (hebrajiškai ספר הבהיר, Sefer ha-Bahir – „Ryškumo knyga“, „Šviesos knyga“, „Aiškumo knyga“ arba „Švytėjimo knyga“; angliškai dažniausiai Book of Brightness, Book of Illumination, Book of Clarity arba Book of the Bright; vokiškai Das Buch Bahir arba Buch der Helligkeit) – vienas seniausių ir įtakingiausių kabalos tekstų, laikomas pirmuoju aiškiai kabbalistiniu raštu, kuris išplatėjo … [Skaityti toliau…]
Sefer Shaar ha-Gilgulim (hebrajiškai ספר שער הגלגולים – „Reinkarnacijos vartai“) – vienas pagrindinių Lurijos kabalos tekstų apie sielų persikūnijimą (gilgul), ibur (sielos įsiskverbimą į jau gyvenantį žmogų) ir tikkun (sielos taisymą). Autorius – rabinas Chajimas Vitalis (1543–1620), pagrindinis mokinio Izaoko Lurijos (Arizal) raštų užrašinėtojas ir redaktorius. Knyga parašyta apie 1570–1600 m. Safede (Galilėjoje), hebrajiškai, ir … [Skaityti toliau…]
Kristaus antrojo atėjimo datą, remdamasis Danieliaus knygoje aprašytomis pranašystėmis, pirmą kartą apskaičiavo Viljamas Miuleris, protestantų pamokslininkas XIX a. pradžioje. Miuleris, studijuodamas Bibliją, ypač Danieliaus knygą, padarė išvadą, kad Kristus turėtų sugrįžti 1844 m. Jis daugiausiai rėmėsi Danieliaus 8:14 eilute, kurioje rašoma: „Ir jis atsakė: „Dar du tūkstančiai trys šimtai vakarų ir rytų, tada šventovė bus … [Skaityti toliau…]
A. B. Simpsono (Albert Benjamin Simpson) knyga „Dangaus dienos žemėje“ (Days of Heaven Upon Earth) yra vienas švelniausių ir labiausiai dvasinį gyvenimą puoselėjančių XIX a. pabaigos kūrinių, skirtų kasdieniam žmogaus vidiniam pasauliui stiprinti. Tai nėra teologinis traktatas ar doktrinų rinkinys. „Dangaus dienos žemėje“ yra 365 trumpų meditacijų, apmąstymų ir dvasinių minčių knyga, parašyta taip, kad … [Skaityti toliau…]
Zigmundas Freudas (Sigmund Freud), psichoanalizės tėvu vadinamas mokslininkas, 1939 metais išleido knygą „Der Mann Moses und die monotheistische Religion“ (lietuviškai „Mozė ir monoteistinė religija“), kuri tuoj pat užvirė karštas diskusijas tarp istorikų, biblistų bei psichologų. Kūrinys gimė paskutiniais Freud gyvenimo mėnesiais, kai jis, gelbėdamasis nuo nacių teroro, persikėlė iš Vienos į Londoną. Rankraštį jis rašė … [Skaityti toliau…]
„Juozapo Dailidės istorija” (The History of Joseph the Carpenter), vienas iš apokrifinių (neįtrauktų į kanoninę Bibliją) krikščioniškųjų raštų, pasakojantis apie Šv. Juozapą, Jėzaus žemiškąjį tėvą. Pagrindinė informacija: Svarbiausi elementai: Nors šis tekstas nėra kanoninis, jis rodo ankstyvųjų krikščionių pagarbą Šv. Juozapui ir bandymus užpildyti naujojo Testamento „spragas” (pvz., Juozapo vaikai iš pirmos santuokos, jo darbas, … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Mato evangelija (Evangelium Pseudo-Matthaei) yra vienas įtakingiausių ir labiausiai paplitusių lotyniškų apokrifų krikščionybės istorijoje. Nors šis kūrinys niekada nebuvo įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, jo poveikis Vakarų Europos kultūrai, menui ir liaudies pamaldumui buvo milžiniškas. Tekstas buvo parašytas lotynų kalba maždaug VII a. pradžioje, tikriausiai viename iš Prancūzijos ar Italijos vienuolynų. Autorius, kurio tikroji tapatybė … [Skaityti toliau…]
„Arbatel de Magia Veterum“ (liet. „Senovinės magijos menas“, taip pat vadinamas Arbatelis, Arbatel, Apie senovės magiją) – tai renesanso laikų magijos traktatas, pirmą kartą išleistas Bazelyje 1575 metais. Kūrinys parašytas lotynų kalba ir susideda iš aforizmų – septynių septenary (49 aforizmai) – skatinančių magą gyventi šventai, bendrauti su dangaus dvasiomis ir tarnauti Dievui per žinojimą … [Skaityti toliau…]
„Marijos gimimo evangelija“ – tai ankstyvas krikščioniškas apokrifinis tekstas, pasakojantis apie Švč. Mergelės Marijos gimimą, vaikystę, pašventinimą šventykloje ir sužadėtuves su Juozapu. Šis kūrinys nepriklauso Naujojo Testamento kanonui, bet ilgainiui tapo labai svarbiu šaltiniu viduramžių krikščioniškoje tradicijoje, ypač kalbant apie Marijos kilmę, skaistumą ir dievišką pašaukimą. Tekstas klaidingai priskiriamas evangelistui Matui, tačiau tikrasis autorius nežinomas. … [Skaityti toliau…]
Kristoferis Hičensas (Christopher Hitchens), britų ir amerikiečių žurnalistas, gimęs 1949 metais Portsmute, užaugo karininko šeimoje, studijavo Oksforde filosofiją ir politiką, kur jau tada maištavo prieš religinį auklėjimą mokykloje. Vėliau tapo kairiuoju trockistu, rašė Vanity Fair ir The Nation, palaikė Irako užpuolimą 2003 metais, kas sukėlė audrą tarp draugų, o mirė 2011 metais nuo stemplės vėžio, … [Skaityti toliau…]
Adomo apokalipsė yra vienas įspūdingiausių gnostinių kūrinių, rastų 1945 metais Nag Hammadi bibliotekoje (Egiptas). Tai IV a. koptų kalba užrašytas tekstas, tačiau mokslininkai mano, kad jo ištakos siekia I–II a., o pats turinys atspindi ankstyvąjį Seto gnosticizmą. Šis kūrinys tarptautinėje literatūroje žinomas kaip Apocalypse of Adam, o lietuviškai vartojami du lygiaverčiai pavadinimai: Adomo apokalipsė ir … [Skaityti toliau…]
„Priapėja“ (Priapea) – tai antikinė žaismingų epigramų rinktinė, sukurta įvairių romėnų poetų ir skirta dievui Priapui, vaisingumo ir sodų globėjui. Šie trumpi tekstai, išversti į anglų kalbą 1890 m. Leonardo C. Smitherso ir sero Richardo F. Burtono leidime, atskleidžia senovės romėnų religines praktikas, humoro jausmą ir požiūrį į kūniškumą. Nors epigramos pasižymi atviru tonu, jos … [Skaityti toliau…]