At-Tin yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti aštuonias trumpas, bet giliai simboliškas eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Figas“ arba „Figmedis“ – žodis, kuris arabų kalboje (at-tīn) apibūdina vaisių, laikomą vienu iš gamtos stebuklų. Ši sura priskiriama mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Muhammadas dar skelbė tikėjimą Mekoje, todėl jos tonas poetiškas, glaustas ir meditatyvus. Nors ji labai trumpa, … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Sad (arba Sād, arab. ص) – 38-oji Korano sura, priklauso Mekos laikotarpiui, turi 88 ajatus. Pavadinimas – tik viena paslaptinga raidė „ṣād“ pačioje pradžioje, kaip ir keliose kitose suruose (pvz., Alif-Lam-Mim). Korane tokių „atskirų raidžių“ yra 14 surų pradžioje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, ką jos reiškia – gal Dievo iššūkis arabams sukurti panašų … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]