„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
„Miranda prorsus“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1957 m. rugsėjo 8 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Šis dokumentas skirtas aptarti naujųjų komunikacijos priemonių – kino, radijo ir televizijos – poveikį visuomenei ir Bažnyčios misijai. Lotyniškas pavadinimas „Miranda prorsus“ reiškia „Išties nuostabūs“, o lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama „Išties nuostabūs dalykai“ arba „Apie komunikacijos … [Skaityti toliau…]
Bulė Vox in excelso (1312 m.) panaikino Tamplierių ordiną. Tamplieriai – tai Krikščionių karinis vienuolynas, įkurtas apie 1119 m. Jeruzalėje, siekiant ginti piligrimus ir Šventąją Žemę. Jie greitai tapo galingiausiu ir turtingiausiu riterių ordinu, valdė tvirtoves, didelius žemės plotus ir finansinius išteklius visoje Europoje. Po kryžiaus žygių pralaimėjimų jų karinė reikšmė sumažėjo, bet finansinė galia … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
1910 m. gegužės 26 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Editae Saepe, skirtą paminėti šventojo Karolio Boromėjaus kanonizacijos 300-ąsias metines. Šis dokumentas buvo adresuotas patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Popiežius Pijus X, valdęs nuo 1903 iki 1914 metų, žinomas dėl savo pastangų atnaujinti Bažnyčios gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
1917 m. birželio 15 d., Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Humani generis redemptionem, kurios pavadinimas iš lotynų kalbos reiškia „Žmonijos atpirkimas“. Tai buvo trečioji jo pontifikato enciklika, skirta visiems Bažnyčios hierarchams – patriarchams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams. Enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Apie žmonijos atpirkimą“ arba „Apie Dievo žodžio skelbimą“. … [Skaityti toliau…]
In hac tanta – Benedikto XV enciklika, paskelbta 1919 m. gegužės 14 d., skirta paminėti 1200-ąsias šv. Bonifaco – Vokietijos apaštalo – misijos metines. Šis dokumentas buvo adresuotas Vokietijos vyskupams, ypač Kelno arkivyskupui kardinolui Feliksui Hartmannui. Enciklika pasirodė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europa, ypač Vokietija, išgyveno politinį ir socialinį nestabilumą. Šalyje kilo … [Skaityti toliau…]
Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Encikliką Arcanum divinae sapientiae paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. vasario 10 d. Tai viena svarbiausių jo pontifikato enciklikų, tapusi pagrindiniu Katalikų Bažnyčios santuokos mokymo dokumentu XIX amžiaus pabaigoje. Šis lotyniškas pavadinimas reiškia „Dieviškosios išminties paslaptis“. Dažniausi vertimo variantai: XIX a. Europoje sparčiai plito sekuliarizacija – daug šalių valstybės perėmė santuokos registravimą, įvedė civilines santuokas, … [Skaityti toliau…]