Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Kristupas Kolumbas, garsus XV amžiaus tyrinėtojas, buvo giliai religingas žmogus, kurio tikėjimas stipriai įtakojo jo gyvenimą ir keliones. Jis laikė save Dievo įrankiu, kuris buvo pašauktas įvykdyti šventą misiją – skleisti krikščionybę ir įgyvendinti Dievo valią. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad jo kelionės nebuvo tik geografinis atradimas, bet ir Dievo jam pavesta misija. Jo tikėjimas atsispindi … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
1862 m. birželio 9 d. popiežius Pijus IX pasakė alokiuciją (kalbą) „Maxima quidem“, kurioje atkreipė dėmesį į esminius klausimus, susijusius su Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimu. Kalba buvo skirta į Romą iškilmėms susirinkusiai tarptautinei vyskupų bei dvasininkijos bendruomenei, o jos tikslas – aptarti Bažnyčios padėtį XIX a. vykstančių gilių socialinių bei politinių pokyčių akivaizdoje. Popiežius … [Skaityti toliau…]
Jeronimo Bošo sodas, plačiau žinomas kaip „Žemiškųjų malonumų sodas“, yra vienas iš žinomiausių XV–XVI amžiaus sandūros paveikslų, priskiriamas Nyderlandų tapytojo Jeronimo Boscho kūrybai. Šis triptikas, sukurtas apie 1500 metus, yra ne tik meninis kūrinys, bet ir gilių simbolių bei dvasinės prasmės talpykla, kuri iki šiol traukia žiūrovų dėmesį ir kelia įvairių interpretacijų. Triptiko forma leidžia … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]
Filono veikalas „Alegorinis Įstatymų aiškinimas“ (Allegoriae Legum) – kartais verčiamas ir kaip „Alegoriniai aiškinimai“ ar net „Alegorinis Pradžios knygos aiškinimas“, nes pats originalus graikiškas pavadinimas leidžia kelias lygiavertes interpretacijas – yra gilus nėrimas į žmogaus sielos psichologiją. Šiame daugiatomį sudarančiame darbe Filonas Aleksandrietis nustoja žiūrėti į dangų ir žvaigždes, nukreipdamas savo žvilgsnį į vidinį žmogaus … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]
„Sirų kronika“, dažnai priskiriama Pseudo-Zacharijui Retoriui, yra vienas įspūdingiausių ir detaliausių VI a. istorinių šaltinių. Tai nėra vieno autoriaus kūrinys, o veikiau milžiniška, protingai sukonstruota kompiliacija, užbaigta apie 569 metus Amidos mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Šis darbas yra gyvybiškai svarbus, nes jis pateikia „rytietišką“ požiūrį į Romos imperijos įvykius, Bažnyčios skilimus ir negailestingus karus su … [Skaityti toliau…]
Zosimas (V a. pabaiga – VI a. pradžia) pateikė kupiną tragizmo ir nuoskaudos perspektyvą. Jo veikalas „Nauja istorija arba Naujoji istorija“ (Historia Nova) yra vienas svarbiausių išlikusių pagoniškosios istoriografijos paminklų, bandantis atsakyti į tuo metu visus kankinusį klausimą: kodėl galingoji Romos imperija žlunga? Zosimas buvo aukštas Konstantinopolio valdininkas ir užkietėjęs senojo tikėjimo šalininkas. Gyvendamas krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]
Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]