Kvadrato apologija (gr. Διαλογία τοῦ Κοδράτου; lot. Apologia Quadrati; angl. Quadratus’ Apology) laikoma pačiu seniausiu krikščionių tikėjimo gynimo raštu, kurį maždaug 124–125 m. po Kr. imperatoriui Hadrianui jo vizito Atėnuose metu įteikė mąstytojas Kvadratas Atėnietis. Šis veikalas žymi svarbų lūžį ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, kai krikščionybė iš uždaros bendruomenės judėjimo pradėjo transformuotis į intelektualų dialogą su … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Sibylų orakulai (gr. Σιβυλλιακοὶ Χρησμοί, lot. Oracula Sibyllina) – tai unikalus antikinės literatūros rinkinys, sudarytas iš 14 išlikusių knygų, parašytų hegzametru. Šis kūrinys yra sudėtingas helenizmo, judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės sintezės pavyzdys, dažniausiai datuojamas laikotarpiu nuo II a. pr. m. e. iki VI a. m. e. Nors tekstai priskiriami legendinėms antikos pranašėms – Sibyloms, mokslo … [Skaityti toliau…]
Didašė (Dvylikos apaštalų mokymas) (gr. Διδαχή, Didachē) yra vienas seniausių krikščionybės raštų, kurio pilnas pavadinimas skamba taip: „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώδεκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν). Pats terminas kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio didaskein, reiškiančio „mokyti“, tad lietuviškai šį žodį galime suprasti kaip „mokymą“, „instrukciją“ arba „pamokymą“. Ankstyvojoje Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]
Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Kelnų Manio kodeksas (lot. Codex Manichaicus Coloniensis) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mokslininkų supratimą apie manichėjizmo ištakas ir pranašo Manio gyvenimą. Tai mažiausia pasaulyje antikinė knyga (jos matmenys tėra apie 3,5 x 4,5 cm), parašyta graikų kalba ant itin plono papiruso. Šis dokumentas, datuojamas V amžiumi, buvo įsigytas Kelnų universiteto … [Skaityti toliau…]
2025 m. gegužės 8 d. Vatikano Siksto koplyčioje, po intensyvaus ir slaptumo gaubto konklavos proceso, buvo išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas – popiežius Leonas XIV (Robertas Francis Prevostas). Jo išrinkimą pasauliui paskelbė balti dūmai, pasirodę virš Siksto koplyčios kamino. Netrukus Šv. Petro bazilikos balkone buvo ištarta istorinė frazė „Habemus Papam“ – „Turime popiežių“. Popiežius Leonas … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus mirtis ir palaidojimas (lot. Mors et sepultura Iesu) yra esminiai įvykiai krikščionybės istorijoje, kurie visose keturiose kanoninėse Evangelijose aprašomi su ypatingu tikslumu bei detalumu. Šie tekstai dokumentuoja dramatišką Jėzaus žemiškosios kelionės pabaigą ir padeda pamatus visai krikščioniškajai teologijai, sujungdami istorinius faktus su giliomis Senojo Testamento pranašystėmis. Svarbu pabrėžti, kad pasakojimuose susipina ir dvasinė … [Skaityti toliau…]
Jėzaus duonos laužymas turi gilų simbolinį ir dvasinį turinį, kuris atsispindi tiek Paskutinėje vakarienėje, tiek Jėzaus pasirodyme mokiniams po Jo prisikėlimo, pavyzdžiui, kelionėje į Emausą. Šis veiksmas tapo vienu iš svarbiausių krikščioniškosios tradicijos elementų ir formavo Eucharistijos (Komunijos) apeigas. 1. Paskutinė vakarienė – Eucharistijos įsteigimas Paskutinė vakarienė buvo pirmasis kartas, kai Jėzus laužė duoną ir … [Skaityti toliau…]
Laiške kolosiečiams Paulius nagrinėja Kristaus vaidmenį ir aukščiausią padėtį visatoje. Šis laiškas ypač akcentuoja Kristaus pranašumą ir Jo dieviškumą, pabrėždamas, kad Jėzus Kristus yra visatos centras ir visi dalykai egzistuoja per Jį ir dėl Jo. Kristus kaip Aukščiausias Visatoje 1. Kristaus Dieviškumas ir Aukščiausia Padėtis Paulius išryškina, kad Kristus nėra tik paprastas žmogus, bet yra … [Skaityti toliau…]