Paieškos rezultatai (607) pagal: apie trejybe

Kas yra Konstantinopolio I susirinkimas?

Konstantinopolio I susirinkimas, įvykęs 381 metais, yra vienas iš svarbiausių visuotinių Bažnyčios susirinkimų, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį krikščioniškosios teologijos formavime. Šį susirinkimą sušaukė imperatorius Teodosijus I siekdamas sustiprinti vienybę tarp krikščionių ir išspręsti likusius teologinius nesutarimus, kurie kilo po Nikėjos I susirinkimo. Konstantinopolio susirinkimas ne tik užtvirtino Nikėjos tikėjimo išpažinimą, bet ir išplėtė bei papildė … [Skaityti toliau…]

Kas yra adopcionizmas?

Adopcionizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad Jėzus Kristus iš pradžių buvo tik žmogus, o dieviškumą įgijo vėliau, kai Dievas jį „priėmė“ arba „įsūnijo“. Šis požiūris dažniausiai buvo siejamas su ankstyvaisiais krikščionių teologiniais ginčais apie Kristaus prigimtį ir Jo santykį su Dievu Tėvu. Adopcionizmo šalininkai dažnai teigė, kad Jėzus tapo Dievo Sūnumi per tam tikrą … [Skaityti toliau…]

Kas yra oikonomija?

Oikonomija yra teologinė sąvoka, kilusi iš graikų kalbos žodžio oikonomia, kuris reiškia „namų valdymą“ ar „tvarkymą“. Krikščioniškoje teologijoje šis terminas yra naudojamas apibūdinti Dievo išganomąjį planą žmonijai ir pasauliui. Tai susiję su Dievo veikimu istorijoje, Jo valdymu ir pasirūpinimu kūrinija, ypatingą dėmesį skiriant Šventosios Trejybės veiklai. Oikonomija dažnai priešpastatoma „teologijai“ siaurąja prasme, kur teologija apibūdina … [Skaityti toliau…]

Krikščioniško tikėjimo pagrindai

„Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) yra vienas reikšmingiausių protestantų reformacijos teologinių tekstų, kuriuos parašė Jonas Kalvinas. Pirmasis šio veikalo leidimas buvo paskelbtas 1536 metais, kai Kalvinas buvo vos 27 metų amžiaus. Ši knyga tapo pagrindiniu kalvinizmo doktrinos tekstu ir turėjo didelę įtaką protestantų teologijos plėtrai, formuojant daugelio reformuotų Bažnyčių mokymą. Jonas Kalvinas buvo vienas … [Skaityti toliau…]

Kosminė doktrina

Nedaug knygų ezoterinėje literatūroje turi tokią „sunkiosios artilerijos“ reputaciją kaip Dion Fortune veikalas „Kosminė doktrina: Dion Fortune minties katedra ir visuotinės evoliucijos žemėlapis“ (The Cosmic Doctrine: Dion Fortune’s Cathedral of Thought and the Map of Universal Evolution). Tai nėra tiesiog tekstas skaitymui – tai intelektualinis ir dvasinis treniruoklis, sukurtas siekiant ne pateikti informaciją, o iš … [Skaityti toliau…]

Atskleistoji Izidė

„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]

Anakalipsė (Anacalypsis)

Anglų magistratas, socialinis reformatorius ir aistringas antikvaras daugiau nei du dešimtmečius nuosekliai dirbo prie vieno ambicingiausių XIX amžiaus religijotyros projektų. Intensyvus, po 10–12 valandų trunkantis kasdienis darbas galiausiai virto monumentaliu veikalu „Anacalypsis: An Attempt to Draw Aside the Veil of the Saitic Isis; or, An Inquiry into the Origin of Languages, Nations and Religions“, kurio … [Skaityti toliau…]

Slapti visų amžių mokymai

„Slapti visų amžių mokymai“ (The Secret Teachings of All Ages: An Encyclopedic Outline of Symbolical Philosophy) yra vienas plačiausių ezoterinės literatūros kūrinių, kada nors išleistų Vakarų pasaulyje. Šią knygą 1928 metais publikavo Menlis P. Holas (Manly Palmer Hall), būdamas vos 27-erių metų. Nepaisant autoriaus jaunystės, kūrinys tapo fundamentaliu vadovėliu visiems, siekiantiems suprasti slaptąją istoriją, simbolių … [Skaityti toliau…]

Aukštosios magijos dogma ir ritualas

„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]

Šventųjų litanijos

Šventųjų litanijos (gr. litaneia – prašymas, maldavimas) yra maldos forma, sudaryta iš nuoseklių kreipinių į Dievą, Mariją ar įvairius šventuosius. Kunigas ar maldos vadovas garsiai vardija kreipinius, o žmonės kiekvieną kartą atsako tuo pačiu trumpu sakiniu, pavyzdžiui: „Melsk už mus“. Tai malda, paremta ritmingu dialogu tarp vadovo ir bendruomenės, todėl ją lengva sekti ir kartu … [Skaityti toliau…]

Kas yra unitarizmas?

Unitarizmas apibūdinamas kaip religinė tradicija, pabrėžianti vieną Dievybės prigimtį, nepaisant daugelio krikščionybės atšakų pripažįstamos Trejybės dogmos. Ankstyviausi unitarizmo užuomazgų randama XVI amžiuje, kai kai kurie reformacijos veikėjai, o vėliau ir dvasininkai, ėmė atmesti trinitarinį tikėjimą. Dėl to susiformavo bendruomenės, siekiančios laisviau interpretuoti Šventojo Rašto tekstus ir ugdyti asmeninę atsakomybę už dvasinius pasirinkimus. Istorinė raida rodo, … [Skaityti toliau…]

Maldororo giesmės

1869 metais Paryžiaus literatūriniame pogrindyje pasirodė kūrinys, kuris turėjo tapti didžiausiu visų laikų „prakeiktosios literatūros“ paminklu. „Maldororo giesmės“ (pranc. Les Chants de Maldoror), pasirašytos paslaptingu Grafo de Lotreamono (Comte de Lautréamont) pseudonimu, buvo tokios žiaurios ir šventvagiškos, kad net jų leidėjas Albert’as Lacroix, išspausdinęs knygą, išsigando kalėjimo ir atsisakė ją platinti. Kūrinio autorius, tikruoju vardu … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: apie trejybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Trejybė yra viena pagrindinių ir kartu paslaptingiausių krikščioniškojo tikėjimo tiesų, mokanti apie vieną Dievą trijuose asmenyse. Šie trys asmenys yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, kurie sudaro vieną nedalomą dieviškąją esmę. Nors šis žodis Biblijoje tiesiogiai neparašytas, pats mokymas kyla iš Naujojo Testamentų tekstų, kur minimi visi trys dieviškieji pradai. Tėvas yra visatos kūrėjas, Sūnus – Jėzus Kristus, atėjęs išvaduoti žmonijos, o Dvasia veikia tikinčiųjų širdyse kasdien. Ankstyvoji Bažnyčia šią dogmą išgrynino visuotiniuose susirinkimuose, kovodama su įvairiomis klaidingomis nuomonėmis. Žmogišku protu visiškai suvokti šios didžios paslapties neįmanoma, todėl ji priimama per tikėjimą ir meilės patirtį. Trejybės vienybė mums rodo tobulą bendrystę, į kurią kviečiamas kiekvienas žmogus. Šis slėpinys lydi krikščionis nuo pat krikšto akimirkos, kai jie palaiminami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.