Paieškos rezultatai (607) pagal: apie trejybe

Kundalini: okultinė patirtis

Kundalini: okultinė patirtis (angl. Kundalini: An Occult Experience, 1938) yra teosofinio autoriaus George S. Arundale parašytas mistinis pasakojimas, kuriame autorius bando perteikti savo vidines patirtis, susijusias su vadinamosios kundalini energijos pabudimu. Tai nėra praktinis vadovas ar metodika, o subjektyvus dvasinis dienoraštis, kuriame Arundale aprašo vizijas, sąmonės pakitimus, vienybės pojūtį ir intensyvius vidinius išgyvenimus. Knyga parašyta … [Skaityti toliau…]

Ksantipės ir Poliksenos darbai

„Ksantipės ir Poliksenos darbai“ (angl. The Acts of Xanthippe and Polyxena), kai kuriuose rankraščiuose vadinami ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Life and Conduct of the Holy Women, Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Šventųjų moterų Ksantipės, Poliksenos ir Rebekos gyvenimas ir elgsena“) arba tiesiog The Acts of Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Ksantipės, Poliksenos ir … [Skaityti toliau…]

Kas yra triadizmas?

Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]

Magistro regula (Regula Magistri)

Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]

Angeliškasis popiežius ir Popiežius Antikristas

Bernard McGinn straipsnis „Angeliškasis popiežius ir Popiežius Antikristas“ (Angel Pope and Papal Antichrist), publikuotas žurnale Church History 1978 m., yra vienas iš svarbiausių modernių tyrimų apie popiežiaus figūros vaidmenį viduramžių apokaliptinėje vaizduotėje. McGinn nagrinėja, kaip vėlyvaisiais viduramžiais susiformavo dvi priešingos, bet tarpusavyje susijusios popiežiaus interpretacijos: šventojo, pasaulį atnaujinsiančio „Angeliškojo popiežiaus“ ir pražūtingo „Popiežiaus Antikristo“. Šios … [Skaityti toliau…]

Izidoriaus Savilietiečio sentencijos

„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]

Žydiškas Kristaus gyvenimas

Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]

Augustinas „Apie tikėjimą ir simbolį“

Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]

Armėnų kūdikystės evangelija

Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]

Andriejaus darbai

Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]

Nuo Jėzaus iki Kristaus

Paula Fredriksen (Paula Fredriksen) knyga „Nuo Jėzaus iki Kristaus: Naujojo Testamento Jėzaus įvaizdžių kilmė“ (angl. From Jesus to Christ: The Origins of the New Testament Images of Jesus) yra vienas svarbiausių šiuolaikinių akademinių veikalų, nagrinėjančių krikščionybės ištakas. Autorė, būdama senovės krikščionybės istorijos specialistė, siekia atsakyti į fundamentalų klausimą: kaip istoriškai realus asmuo, žydų pranašas Jėzus … [Skaityti toliau…]

Bazilijaus regula (Regula Basilii)

Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: apie trejybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šventoji Trejybė yra viena pagrindinių ir kartu paslaptingiausių krikščioniškojo tikėjimo tiesų, mokanti apie vieną Dievą trijuose asmenyse. Šie trys asmenys yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, kurie sudaro vieną nedalomą dieviškąją esmę. Nors šis žodis Biblijoje tiesiogiai neparašytas, pats mokymas kyla iš Naujojo Testamentų tekstų, kur minimi visi trys dieviškieji pradai. Tėvas yra visatos kūrėjas, Sūnus – Jėzus Kristus, atėjęs išvaduoti žmonijos, o Dvasia veikia tikinčiųjų širdyse kasdien. Ankstyvoji Bažnyčia šią dogmą išgrynino visuotiniuose susirinkimuose, kovodama su įvairiomis klaidingomis nuomonėmis. Žmogišku protu visiškai suvokti šios didžios paslapties neįmanoma, todėl ji priimama per tikėjimą ir meilės patirtį. Trejybės vienybė mums rodo tobulą bendrystę, į kurią kviečiamas kiekvienas žmogus. Šis slėpinys lydi krikščionis nuo pat krikšto akimirkos, kai jie palaiminami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.