Arijonizmas – tai krikščionybės srovė, atsiradusi 4 amžiuje ir pavadinta pagal jos pagrindinį skelbėją, Aleksandrijos dvasininką Arijų. Šis mokymas kėlė teologinius ginčus ir turėjo didelę įtaką ankstyvajai krikščionių Bažnyčiai. Arijonizmas išsiskyrė savo požiūriu į Kristaus prigimtį ir santykį su Dievu Tėvu, kas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis buvo pripažintas erezija. Arijonizmas teigė, kad Kristus … [Skaityti toliau…]
Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]
„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]
1928-ųjų Londonas buvo intelektualinių kontrastų katilas. Kol miestas modernėjo, leidykla Rider & Co (garsėjusi okultine literatūra) išleido C. W. Ollivier veikalą „Magijos ir raganavimo analizė“ (An Analysis of Magic and Witchcraft). Ši knyga pasirodė tuo metu, kai vakarų visuomenė bandė suderinti Viktorijos laikų okultizmą su naujai gimstančia psichologija ir mokslo progresu. Ollivier savo darbe nesiekia … [Skaityti toliau…]
Troparas yra trumpa, poetinė ir teologiškai gilios prasmės giesmė, naudojama Rytų krikščionių (ortodoksų ir rytų apeigų katalikų) liturgijoje. Troparai dažniausiai yra maldos, skirtos konkrečioms šventėms, šventiesiems arba ypatingoms progoms, ir rodo pagrindinę dienos arba šventės teologinę mintį. Troparai gali būti laikomi liturginiais šūkiais arba teminiais giesmės akcentais, kurie perteikia šventės esmę arba garbina Dievą, Dievo … [Skaityti toliau…]
Viduramžiais Europos krikščioniškoje teologijoje ir visuomenėje islamas buvo dažnai suvokiamas kaip erezija, kuri iškraipė krikščioniškąją tiesą. Dėl to kai kurie teologai ir kronikininkai islamą apibūdindavo kaip „Mahometo ereziją“, nors toks pavadinimas iš esmės neatskleidė pačios islamiškosios tradicijos esmės, o labiau atspindėjo Vakarų požiūrį į naują religiją. Islamas, kuris VII amžiuje pradėjo plisti iš Arabijos pusiasalio, … [Skaityti toliau…]
Žodis eretikas lietuvių kalboje yra senesnė forma, kilusi iš lotyniško haereticus, kuris reiškė „tas, kuris nukrypsta nuo tikėjimo“. Pats lotyniškas terminas atėjo iš graikų kalbos žodžio haíresis – „pasirinkimas“, „mokyklos pasirinkimas“. Iš pradžių šis žodis graikų filosofijoje turėjo neutralią prasmę – pasirinkti tam tikrą mąstymo kryptį ar mokyklą. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje jis įgavo neigiamą atspalvį: … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji akis – universalus simbolis, naudojamas daugelyje religinių ir dvasinių tradicijų, reiškiantis dieviškąją viską matančią ir viską suprantančią sąmonę. Šis simbolis dažnai vaizduojamas kaip akis, apsupta spinduliuojančios šviesos arba trikampyje, kuris simbolizuoja šventąją Trejybę krikščionybėje. Tai vienas iš galingiausių metafizinių įvaizdžių, atspindinčių aukštesnės jėgos buvimą, stebėjimą ir vedimą. Biblijoje dieviškosios akies idėja susijusi su Dievo … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) – italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. pradžioje (1308–1320 m.), jis jungia viduramžių teologiją, filosofiją ir poetinę vaizduotę, tapdamas kertiniu Vakarų kultūros tekstu. Dantė Aligjeris (1265–1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis … [Skaityti toliau…]
Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Konfesija yra teologinis ir religinis terminas, turintis kelias reikšmes, priklausomai nuo konteksto. Pagrindinė šio žodžio reikšmė yra susijusi su tikėjimo išpažinimu arba tam tikra religine kryptimi, apibrėžiančia tikinčiųjų įsitikinimus, mokymą ir praktiką. Šis terminas dažniausiai naudojamas krikščionybės kontekste, bet gali būti taikomas ir kitoms religijoms. Pirma reikšmė susijusi su tikėjimo išpažinimu, kai konfesija reiškia tam … [Skaityti toliau…]
Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas yra pagrindinė krikščionių tikėjimo santrauka, apibrėžianti pagrindinius doktrinos principus. Šis tikėjimo išpažinimas buvo suformuotas Nikėjos I susirinkime (325 m.) ir papildytas Konstantinopolio I susirinkime (381 m.). Jis yra plačiai naudojamas krikščionių liturgijoje ir laikomas pagrindiniu tikėjimo išreiškimu Rytų Ortodoksų, Romos Katalikų ir daugelio protestantų tradicijose. Toliau pateikiamos pagrindinės ištraukos iš Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo … [Skaityti toliau…]